- Deivis Dementavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrinis erelis yra reta, saugoma plėšriųjų paukščių rūšis. Pastaraisiais metais Lietuvoje priskaičiuojama apie 150 perinčių jūrinių erelių porų.
Žiemomis didesnė šių erelių dalis sutinkama savo veisimosi teritorijų apylinkėse. Kiti žiemą dažnai klajoja ieškodami kritusių gyvūnų, sutinkami sąvartynuose ar prie neužšalusių vandens telkinių, kur gali susirasti maisto. Tačiau atšiauresnėmis žiemomis, kai užšąla dauguma vandens telkinių ir nusistovi stora sniego danga, žiemojančių šalyje jūrinių erelių skaičius gerokai sumažėja. Tuo metu piečiau pasitraukia nemaža dalis jaunų paukščių. Dauguma likusių žiemoti jūrinių erelių koncentruojasi prie neužšalusių vandens telkinių. Lietuvoje sausio-vasario mėnesiais žiemoja apie 400-500 jūrinių erelių.
Kasmetines žiemojančių jūrinių erelių apskaitas T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai vykdo jau daugiau kaip 16 metų. Apskaitų metu įvertinamas žiemojančių paukščių skaičius ir amžius, kylančios grėsmės, pateikti pasiūlymai dėl apsaugos.
Bene svarbiausia jūrinių erelių žiemavietė šalies kontinentinėje dalyje yra Nemuno upė Kauno mieste. Pagrindinė žiemojančių jūrinių erelių sankaupų vieta yra 18 km ilgio Nemuno upės vagos atkarpa nuo Kauno hidroelektrinės iki Lampėdžių (Česlovo Radzinausko) tilto. Dalis upės vagos neužšąla net ir per didelius šalčius, o švelnesnėmis žiemomis nepadengta ledu išlieka beveik visa ši upės atkarpa. Atviro vandens plotai pritraukia gausybę žiemoti pasilikusių vandens paukščių, kurių tarpe pasitaiko nesveikų, ligotų. Tokiais paukščiais bei žuvimis ir maitinasi žiemojantys ereliai.
Ramiose, nuošalesnėse pakrantės vietose augančiuose medžiuose ir krūmuose jūriniai ereliai mėgsta tupėti, doroti grobį, o didesniuose parkuose, priemiesčio miškuose – susirasti saugias nakvynės vietas. Žiemą Kauno mieste prie neužšalusios Nemuno upės atkarpos ar nedidelių properšų žiemoja 3-14 jūrinių erelių.
Šiais metais vykdytos apskaitos metu stebėti keturi jūriniai ereliai – suaugęs ir trys jauni paukščiai. Pavyko užfiksuoti ir žieduotą suomišką erelį, kuris į mūsų šalį atskrido net iš tolimosios Laplandijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...