- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prie Antarktidos krantų pastebėtas itin keistas apie 36 tonas sveriančių gyvūnų elgesys. Čia kuprotieji banginiai kitus jūros gyvius saugo nuo plėšriųjų orkų išpuolių be jokios naudos sau.
Mokslininkai suka galvas, kodėl šie žinduoliai taip elgiasi. Ir viena iš versijų yra gyvūnų pasaulyje retai sutinkamas altruizmas.
2009 metais jūrų ekologas Robertas Pitmanas stebėjo nuostabią gyvūnų pasaulio sceną netoli Antarktidos kranto, kur kuprotasis banginis apsaugojo ruoniuką nuo orkų puolimo. Plėšrūnai nustūmė gyvūną nuo ledo lyties bei bandė jį sugauti, tačiau banginis užsikėlė jį ant savo kūno ir nuplukdė prie kitos saugios ledinės salos.
Po šio įvykio Pitmanas ir jo kolegos nusprendė patikrinti visus įrašus apie kuprotųjų banginių ir orkų sąveikas nuo 1951 iki 2012 metų. Tuo metu iš viso buvo užfiksuota 115 incidentų. Išsamesnė informacija apie juos buvo paskelbta žurnale „Marine Mammal Science“.
Iš 115 įvykių, 57 proc. inicijavo banginiai, kurie išprovokuodavo kautynes. Per 87 proc. šių atvejų orkos tuo metu dalyvavo medžioklėje. Ir aukomis nebūtinai turėjo būti banginiams artimi gyvūnai – net 89 proc. incidentų vyko su kitomis jūrinėmis rūšimis. Tarp nelaimėlių buvo Kalifornijos jūrų liūtai, jūrų saulešeriai, ruoniai ir pilkieji banginiai.
Kuprotieji banginiai orkų atrėmimui naudoja įvairias priemones, įskaitant „antausius“ iš pelekų bei uodegos, atbaidymą garsu ir vaikymąsi po plačius vandenynus.
Mokslininkai nėra visiškai tikri, kodėl banginiai taip nesavanaudiškai elgiasi. Vis dėlto jie įtaria, kad orkos yra traktuojamos kaip potencialus pavojus saviems jaunikliams, todėl kuprotieji banginiai instinktyviai įsikiša, išgirdę orkų medžioklės balsus, nors ir nežino, kokios rūšies yra jų auka.
Tačiau šiai teorijai prieštarauja faktas, kad banginiai tęsia gebėjimo operaciją, net ir supratę, jog užpultas gyvūnas nėra jų jauniklis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?4
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...