- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvejai mėgėjai ropščiasi į molus ir mėgina laimę gaudydami strimeles. Tradiciškai šių žuvų žvejyba įsibėgėja atšilus orams.
Prie uosto vartų šios žuvys atkeliauja, kai ima pūsti pietvakarių ar vakarų vėjai.
"Tačiau tikrasis jų tikslas – Karklės pakrantės. Būtent ten strimelės neršia. Tačiau tai vyksta ne iš karto, šios žuvys neršia pamažu. Jos ieško akmeningų, seklių vandenų. Paprastai strimelės prie uosto vartų ima sukiotis dar kovo vidury, tačiau nerštas įsibėgėja įšilus, balandžio mėnesį", – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.
Strimelės prie molų patenka atsitiktinai, jas atneša srovės. Kol kas žvejai gausiu laimikiu nesidžiaugia. Daugiau pavyko pagauti tik šiltomis praėjusios savaitės dienomis. Tačiau viliamasi, kad netrukus šių žuvų žvejyba taps sėkmingesnė.
Netrukus žvejus mėgėjus ims vilioti vėjažuvės, kurios ima kibti antroje balandžio pusėje. Dažniausiai žvejai jų gaudyti telkiasi ant Palangos tilto. Šių įspūdingų formų žuvų kaulai yra neįprastos žalsvos spalvos.
"Vėjažuvėms reikia, kad vandens temperatūra pasiektų 6–8 laipsnius šilumos. Vėjažuvė yra pelaginė, nenustygstanti vietoje žuvis", – aiškino R.Dailidė.
Prieš keletą dienų mieste pasirodė prekeiviai, kurie strimelių kilogramą pirkėjams siūlė vos po 1 eurą.
O štai Veiviržėnuose prieš kelias dienas stebino vienišas stintų pardavėjas iš Rusnės. Ilgokai nesulaukęs pirkėjų, žmogus stintų kainą nuo 2,5 euro ėmė leisti iki 2 eurų, o galų gale sutiko ir su 1,5 euro suma.
"Niekas neperka. Kas čia tiems žmonėms pasidarė? Visi kirminų bijo", – liūdnai kalbėjo žmogus.
"Visuomet stintų viduriuose yra kirmėlių, simbiotinės kirmėlės nėra parazitai. Jos stintoms nekenkia. Gamta tuštumos nemėgsta. Kirmėlių dažniausiai randama pūslėje", – kalbėjo R.Dailidė.
Beje, jos ir žmogui nepavojingos.
"Strimelės taip pat turi kirmėlių. Didžioji dalis žuvų jų turi. Vienos – didesnės, kitos – mažesnės, o kai kur tik nematodai, kurių neįžiūrėsi. Todėl ir rekomenduojama kepti žuvį. Vertėtų laikytis atsargumo priemonių net ir valgant sūdytą žuvį. Druskos koncentratas veikia naikinamai, neleidžia vystytis baltymui. Tačiau kaspinuotį galima pasigauti. Tik šiaip kirmėlės yra labai skirtingos. Žmogus kirmėlėms yra evoliucinė aklavietė", – aiškino R.Dailidė, pridurdamas, kad parazitams vystytis reikalinga tam tikra terpė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtai spalvingų inkilų ir pražydę narcizai: Velykas Pakruojo dvaras pasitinka pavasariškai
Staiga atšilus orams, Lietuvos metų turizmo objektu ne vienerius metus pripažįstamame Pakruojo dvare jau vis labiau džiugina pirmosios pavasario gėlės – žibutės, krokai ir gausa narcizų, o jų grožį dar papildo ir šimtai spalving...
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu2
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų4
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...