- Goda Raibytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ginčų, ar klimatas keičiasi, jau seniai neturėtų vykti, nes klimato kaita vyko visada, LRT.lt teigia Europos kosmoso agentūros mokslininkas Malcolmas Davidsonas, vadovaujantis Žemės stebėjimo programai.
Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia nustatyti, kokia būtent žmogaus veikla lemia pokyčius: „Gamta yra paslaptingas „žvėris“, dar tiksliai nežinome, kas būtent gali lemti spartėjančią klimato kaitą. Palydovai gali padėti tai nustatyti.“
Žemės stebėjimo programa yra viena pagrindinių Europos kosmoso agentūros (European space agency, ESA) misijų. Jos metu surinkti duomenys padeda geriau pažinti mūsų planetą, joje vykstančius pokyčius ir jų įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui.
Misijos metu į kosmosą siunčiami palydovai, kurie yra tarsi mokslininkų „akys“ kosmose, milimetrų tikslumu fiksuojančios net menkiausius pokyčius planetoje.
Su vienu iš programos vadovų – M. Davidsonu – pasikalbėjome Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre, įsikūrusiame Nordveike, Nyderlanduose.
– Vadovaujate Žemės stebėjimo programoms Europos kosmoso agentūroje. Galite trumpai pasakyti, koks yra jūsų darbas?
– Daugiausiai dirbu kartu su mokslininkais ir inžinieriais tam, kad įgyvendintume Europos palydovų misijas. Jeigu norime stebėti Žemę, pirmiausiai turime žinoti, kokius duomenis norime surinkti. Vieni palydovai tiria Žemės atmosferą, kiti – planetos paviršių.
Taigi vienoje pusėje yra mokslininkai, kurie pasako, ką daryti, kokius duomenis rinkti su palydovu, kitoje – inžinieriai, kurie žino, kaip reikiamą palydovą sukonstruoti. Esu tarsi tiltas, jungiantis šiuos du pasaulius.
– 2016 m. pavasarį į kosmosą pakilo naujausias misijos „Sentinel 1“ palydovas. Šie palydovai maždaug 25 min/val. daro planetos nuotraukas. Jie „mato“ ir per debesis, ir naktį. Ar galite įvardinti, kaip „Sentinel 1“ pasitarnauja praktiškai?
– Pirmiausia reikia paminėti, kad gautas nuotraukas mokslininkai turi teisingai „perskaityti“, nes jos gerokai skiriasi nuo mums įprastų, daromų fotoaparatais.
„Sentinel 1“ turi kelis tikslus. Vienas jų – stebėti jūras, nustatyti laivų buvimo koordinates, ypatingai laivų, kurie galimai teršia, kai, pavyzdžiui, išsilieja nafta. „Sentinel 1“ sudarinėja ledynų jūrose žemėlapius. Šiuos duomenis naudoja laivų ledlaužių kapitonai, kurie pagal mūsų sudarytus žemėlapius gali pasirinkti geriausią laužimo kelią.
Kalbant apie stebėjimus sausumoje, „Sentinel 1“ sudaro ir miškų, įvairių agrokultūrų žemėlapius. Kai kurie „Sentinel 1“ palydovai gali stebėti net mažiausius Žemės plutos judesius. Tada galime įvertinti, pavyzdžiui, kaip paviršius deformavosi, įvykus žemės drebėjimui.
– Nors Lietuvai prieš kelerius metus buvo skirta vieta geostacionarioje orbitoje, o 2014 m. paleisti du pirmieji lietuviški testiniai palydovai, iki šiol neturime savo palydovo. Kaip manote, ar valstybei būtina turėti savo palydovus?
– Palydovai, su kuriais aš dirbu, stebi Žemę, klimato pokyčius ir pan. Taigi kiekvienai valstybei svarbu turėti priėjimą prie tokios informacijos. Tai daroma arba naudojant nacionalinius palydovus, arba tarptautinius, kurie naudojami bendrai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...