- Jolanta Pakševičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegijos universitetų mokslininkai tris mėnesius stebėjo Kronebreno ledyną Svarlbardo salyne, norėdami išsiaiškinti ir kitiems paaiškinti, kas gresia, kai per trejus metus ledynas susitraukė beveik kilometrą, ledai tampa vandeniu. Pirmadienį Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų konferencija, kurioje 150 valstybių lyderiai dalyvaus derybose dėl pasaulinio įpareigojančio dokumento, priversiančio mažinti taršą ir „šiltnamio efektą“.
Kronebreno ledynas – už pusvalandžio skrydžio nuo centro, kuriame įsikūrę Svalbardo universiteto tyrėjai. Ledynas – milžiniškas. Nustatę, kad per pastaruosius trejus metus jis kilometru tapo mažesnis, mokslininkai įrengė aštuonias kameras, kurios vasarą stebėjo ledyną ir fotografavo kas 10 minučių – tam, kad išvadas paremtų ne tik palydovo informacija, temperatūrų matavimais, bet ir foto filmais.
Dalis duomenų analizuojama Longjyrbijene, vaizdingame miestelyje, kuriame gyvena dauguma iš maždaug trijų tūkstančių Svalbardo gyventojų. Moksliniai tyrimai vietos ekonomikos ramstis. Tirpstantys ledynai – jau daug metų svarbus taršos priešininkų argumentas, bet svarbu išsiaiškinti, kaip juda ir skilinėja ledai, tuomet ekspertai galės pateikti tikslesnes prognozes.
„Klimato permainos gali trejopai paveikti ledynus. Tai, kad ledynai ir ledkalniai tirpsta, yra akivaizdu, bet gali keistis jų judėjimo greitis, kaip juda ledai ir atskyla ledkalniai, iki šiol nėra deramai suvokta. Nėra sukurti tinkami kompiuteriniai modeliai, kuriuos naudojame prognozėms, taigi tiriame tuos dinamiškus procesus“, – sako Svarlbardo universiteto tyrėjas prof. Daughas Bennas.
Kitaip, negu palydovo informacija, tokie vaizdai padeda detaliau vertinti ledynų permainas, stebėti fiordų plėtimąsi.
„Kronebreno ledynas – uola, kuri tęsiasi iki pat jūros dugno. Jeigu fiordo vanduo šyla, jis iš apačios tirpto ledą, priekinė jo dalis griūna, nes iš apačios jos niekas nepalaiko“, – tikina D. Bennas.
Suprantama – ledynai greičiau nyksta, kai juos iš apačios atakuoja šiltesnis vanduo, o iš viršaus – šiltas vanduo. Ledai dengia 10 procentų planetos, juose – trys ketvirtadaliai pasaulio gėlo vandens išteklių. Kuo didesnė tarša, tuo blogiau ledynams, pasak mokslininkų, jeigu Paryžiaus konferencijoje nebus pasiektas pasaulinis įpareigojantis susitarimas dėl taršos mažinimo, iki šimtmečio pabaigos vandenynų lygis gali pakilti iki vieno metro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama4
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...