- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai įrodė, kad pro giliavandenių plyšių zonas gali patekti daug didesnis vandens kiekis iš Žemės vandenynų į viršutinę mantijos dalį, negu manyta anksčiau.
Manoma, jog visas šis procesas vyksta dėl subdukcijos. Subdukcija – tai geologinis procesas, kai viena Žemės litosferos plokštė slenka po kita litosferos plokšte. Paprastai šis procesas stebimas okeaninės plokštės ir kontinentinės plokštės sandūroje. Okeaninė plokštė, būdama tankesnė (mat yra sudaryta iš tankesnių uolienų) palenda po kontinentine plokšte. Šioje sandūroje, vadinamoje subdukcijos zonoje, formuojasi giliavandenis lovys (dar vadinamas įduba).
Seisminis modeliavimas
Liverpulio seismologai paskaičiavo, jog per visą Žemės egzistavimą, vien Japonijos subdukcijos zona galėjo transportuoti apie trečdalį visos Žemės dabartinių vandenynų vandens masės tiesiai į vandenyninę plutą.
Naudojant seisminio modeliavimo metodus mokslininkai išanalizavo žemės drebėjimų duomenis, kurie vyko 100 km žemiau žemės paviršiaus Wadati-Benioff zonoje (tai seismiškai aktyvi teritorija subdukcijos zonoje, kur vandenyninė plutos plokštė lenda po kontinentine, netoli Japonijos).
Šių žemės drebėjimų seisminių bangų analizė rodo, jog drebėjimai plito 1-2 km spinduliu mažu seisminiu greičiu. Šioje plyšio zonoje seisminės bangos keliavo lėčiau nei visoje subdukcijos zonoje, nes jūros vanduo, kuris filtravosi per plyšio zoną, reagavo su vandenyninės plutos uolienomis ir suformavo serpentinitą - mineralą, savo sudėtyje talpinantį vandenį.
Dalis vandens, patekusio į mantiją dėka šių hidratuotų plyšių zonų, yra išlaisvinamas kuomet tektoninė plokštė dėl nirimo įkaista. Kartu įkaitęs vanduo sukelia mantijos uolienų tirpimą, kas savo ruožtu sukelia ugnikalnių kūrimąsi virš subdukcijos zonos. Kita dalis vandens keliauja giliau į mantiją.
"Jau seniai buvo žinoma, kad subdukcijos zonose vandenynų vanduo patenka giliau į mantiją", - sakė Tom Garth, žemės drebėjimų mokslinių tyrimų grupės narys, vadovaujamas prof. Andreas Rietbrock.
"Šiam vandeniui sukėlus mantijos tirpimą, dalis vandens grįžta į atmosferą. Tačiau kita dalis vandens gali patekti giliai į mantiją ir iš ten nebeištrūkti".
Dideli kiekiai vandens giliai žemėje
"Mes ištyrėme, jog plyšių zonų, susidariusių vandenyninėje įduboje, esančioje netoli šiaurinės Japonijos pakrantės, gyliai gali siekti net 150 km. Per šias hidratuotas plyšių zonas gali patekti dideli vandens kiekiai iš vandenyno tiesiai į mantijos gilumą. Tai patvirtina teoriją, kad po žeme gali būti susikaupę milžiniški kiekiai vandens".
Suvokimas, kiek vandens galėtų būti ten prisikaupę, galėtų padėti išsiaiškinti kaip vyksta konvekcija mantijoje (medžiagų mainai), kaip ji tirpsta. Po to galbūt būtų galima išsiaiškinti kaip prasidėjo plokščių tektonika bei kaip susiformavo visa kontinentinė pluta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...