- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne tik Lietuvos bet ir kitų šalių žvejams vis rečiau Baltijos jūroje sugaunant menkes, susirūpinta priemonėmis, kurios gerintų jų bandą.
Ne tik Lietuvos bet ir kitų šalių žvejams vis rečiau Baltijos jūroje sugaunant menkes, susirūpinta priemonėmis, kurios gerintų jų bandą.
Mažiau nei pusė kvotų
Praėjusiais metais Lietuvos žvejai išgaudė tik 43 proc. jiems skirtų menkių kvotų. Jų dalis iki 10 proc. gali būti perkelta į 2016 metus. Bet ar Lietuvos žvejai sugebės išgaudyti menkių kvotas – klausimas.
Jau kurį laiką žvejai tikina, kad menkių banda Baltijos jūroje sparčiai nyksta. Priežastis esanti ta, kad pernelyg smarkiai gaudomos strimelės ir šprotai, kurios sudaro pagrindinę menkių mitybinę bazę.
Strimelių ir šprotų gaudymas ypač suintensyvėjo, kai Danijos žuvų perdirbėjai iš jų pradėjo gaminti žuvų miltus. Už strimeles ir menkes mokamos palyginti geros kainos. Todėl traliniais tinklais su siurbliais vykdoma intensyvi jų žvejyba.
Kaip pavyzdys ir Lietuvos žvejai, kurie pernai išgaudė 90 proc. strimelių kvotų ir 96 proc. šprotų kvotų. Neišgaudytų kvotų dalis bus perkelta iki 2016 metus. Daugiausiai strimelių Lietuvos žvejai neišgaudė priekrantės zonoje.
Šių žuvų kvotų Lietuvos žvejai nori dar daugiau. Dėl jų jau kelis metus vyksta aršios kautynės, vadinamos „šprotų karu“.
Jei Baltijos jūroje būtų pakankamai menkių, tai ir kovos dėl strimelių bei šprotų kvotų nebūtų tokios aršios.
Menkės badauja
Šiemet Lietuvos žvejams skirta bendra 2613 tonų menkių kvota. Dar apie 400 tonų gali būti perkelta iš 2016 metų.
Įvyktų stebuklas, jei 2016 metais būtų išgaudyta bent pusė šių kvotų dalies. Tendencija, kai neišgaudomos menkių kvotos jau tęsiasi dešimtmetį.
Baltijos jūros menkių populiacijos ir žvejybos problemos neseniai aptartos Baltijos jūros žvejybos ekspertų forume „Baltfish“ Gdynėje. Lietuvą čia atstovavo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.
Forume išryškėjo kiek besiskiriantis žvejų ir žvejybos mokslininkų požiūris į menkių įmitimą. Nors menkių į žvejų tinklus nepakliūva daugiau, tačiau mokslininkai konstatuoja, kad įmitimas pagerėjo.
Todėl rekomenduojama tik atskiruose Baltijos jūros žvejybos pakvadračiuose riboti strimelių ir šprotų žvejybą paliekant šias žuvis menkėms maitintis.
Pinigai – naujiems įrankiams
Kodėl, kai mokslininkai teigia, kad menkių banda atsigauna, žvejai jų realiai daugiau nepagauna. Forume išryškėjo problema, kuri siejama su masine turistine žvejyba.
„Pripažįstama, kad rekreacinė žvejyba daro vis didesnį poveikį menkių populiacijoms. Forume pateikta viena iš išvadų, kad rekreacinės žvejybos metu sugautos žuvys turi būti apskaitomos, vertinamas kiekis ir amžius. Reikėtų sukurti vieną bendrą metodiką, kurią naudotų visos šalys įvertinant menkių išteklius. Taip pat reikėtų suvienodinti žvejybos draudimus. Menkių neršto metu žvejyba versliniais žvejybos įrankiais draudžiama, bet mėgėjų žvejybos įrankiais leidžiama“, - dėstė T.Zolubas siūlymus ir pastabas iš „Baltfish“ forumo.
Forume buvo aptartos ir menkių jauniklių apsaugos priemonės. Manoma, kad tam tikruose rajonuose išgaudžius nustatytą jauniklių kiekį žvejyba turi būti apribota. Bet kontrolės mechanizmas ES struktūroje yra itin biurokratinis ir negali priimti operatyvių sprendimų.
Kita problema žvejybos įrankių konstrukcijos gerinimas. Iš Europos žuvininkystės fondo lėšų siūloma finansuoti programas, kurios numatytų diegti naujos konstrukcijos tralus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...