Medžiotojai: maro laukinėje gamtoje padėtis valdoma dėl taikomų priemonių

Pasak specialistų, medžiotojai turi ne tik intensyviau medžioti šernus, bet ir laikytis griežtų biologinio saugumo reikalavimų.

Situacija stabili

Medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas sako, kad situacija laukinėje gamtoje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) stabili. „Užfiksavus pirmuosius AKM atvejus prieš trejus metus prognozės buvo liūdnos. Skaičiuota, kad AKM plis gana greitai, tačiau, kaip matome iš turimų duomenų, situaciją pavyko suvaldyti.

AKM laukinėje gamtoje neplito taip sparčiai, kaip buvo prognozuota. Turbūt pamenate, kad ne vienas prognozavo, jog per kelerius metus neliks nė vieno šerno. Ir prognozės, kurios rėmėsi moksline literatūra, rodė, jog afrikinis kiaulių maras Rusijoje per metus išplinta maždaug dviejų šimtų kilometrų spinduliu. Taip, Lietuvoje yra nedidelis plitimas į vakarinę pusę, bet ne toks spartus. Vertinant objektyviai, taikytos priemonės pasiteisino“, – sako R. Ribačiauskas.

Medžiotojų sąjungos vadovo teigimu, teritorijose, kur prieš trejus metus buvo užfiksuoti pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai (Alytaus ir Varėnos rajonuose laukinėje gamtoje), praslinkus trejiems metams šernės veda sveikus ir jauniklius.

„Galbūt šernai įgyja atsparumą afrikinio kiaulių maro virusui, bet į šį klausimą išsamiau galėtų atsakyti veterinarai. Tačiau, mano nuomone, taikomos priemonės efektyvios. Nors reikia pripažinti, kad į kai kurias jų, pavyzdžiui, šernų patelių medžioklę, medžiotojai iš pradžių žvelgė gana priešiškai. Kaip sakome, prireikė laiko save nugalėti“, – sako R.Ribačiauskas.

Prieš prasidedant afrikiniam kiaulių marui šalyje šernų populiacija buvo pasiekusi piką – 62 tūkst., dabar populiacija siekia 19 700 ir yra tokia, kaip numatyta rekomendacijose. Pasak R. Ribačiausko, dėl tokio šernų populiacijos sumažėjimo baimintis nereikia, nes ji per gana trumpą laiką atsikurs.

Reikalavimai nepasikeitė

Prieš mėnesį prasidėjus šernų medžioklės sezonui varant, kaip sako medžiotojai, didelių naujovių ar papildomų reikalavimų neprisidėjo, bet jie ir toliau privalo laikytis šešių pagrindinių taisyklių. Pasak R. Ribačiausko, medžiotojai - sąmoningi žmonės, puikiai suprantantys situacijos sudėtingumą.

„Laikomės visų reikalavimų, jei kyla klausimų visuomet pasitariame su veterinarijos tarnybos specialistais. Kartais tenka išgirsti kalbų, jog taikomi reikalavimai gal kiek per griežti, tačiau matant, jog situacija valdoma, reikia sutikti, kad taikomos priemonės yra veiksmingos“, – įsitikinęs R. Ribačiauskas.

Taisyklės medžiotojams

1. Sumedžiotus šernus medžiotojai privalo gabenti į jų dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus. Ši priemonė būtina, kad neištekėtų skysčiai ir užkratas neišplistų, jei sumedžiotas AKM užsikrėtęs šernas.

2. Išdorojus šernus jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją apie gyvūnų atliekų duobes reikia išdezinfekuoti medžiagomis, veikiančiomis afrikinio ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat būtina atlikti taros, kurioje buvo gabenami mėginiai, avalynės ir kt. daiktų, kurie turėjo kontaktą su galimai užkrėstu šernu, dezinfekciją.

3. Šernų atliekas, išskyrus trofėjus, reikia sudėti į gyvūninių atliekų duobes. Duobę pripildžius 1,5 m. iki žemės paviršiaus, ją reikia išvalyti arba užkasti. Valomos duobės turinys užkasamas ne mažesniame negu 2 m. gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo.

4. Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas medžiotojai gali tik gavę VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą.

5. Medžiotojai, kurie patys pristato mėginius afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu ir tinkamai užpildyti mėginius lydinčius dokumentus.

6. Išmestos galimai afrikinio kiaulių maro virusu užkrėstos šernų mėsos ar jos gaminių atliekos gali sukelti grėsmę tolesniam viruso plitimui.

Be to, ne tik medžiotojai, bet ir visi kiti žmonės turi žinoti, kad radus šerno gaišeną jos jokiu būdu negalima liesti. Tokiu atveju reikia nedelsiant pranešti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba kreiptis į artimiausią VMVT teritorinį padalinį.