- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2017 metų paukščiu paskelbė langinę kregždę (Delichon urbicum) – paukštį, gana plačiai paplitusį mūsų šalies miestuose ir miesteliuose, gerai žmonėms pažįstamą, vienų labai mylimą, kitų, deja, labai nepageidaujamą kaimyną.
Langinė kregždė – plačiai paplitusi paukščių rūšis, perinti Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Žiemoti skrenda į Afriką ir žiemą praleidžia į pietus nuo Sacharos. Europinė rūšies populiacija yra vertinama 11 mln. 200 tūkst. – 23 mln. 600 tūkst. porų, tačiau pastebima rūšies populiacijos mažėjimo tendencija.
Iš išvaizdos langinę kregždę galima supainioti su šelmenine kregžde, tačiau už šią yra mažesnė, išsiskiria balta apačia ir baltu antuodegiu, trumpesne, ne taip smarkiai iškirpta uodega. Be to, skirtingai negu šelmeninė kregždė, kuri lizdus lipdo ir pastatų (paprastai ūkinių) viduje, langinė apsigyvena beveik išimtinai pastatų išorėje.
Į Lietuvą pavasarį paukščiai grįžta paprastai pačioje balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje ir perėti pradeda gegužės mėnesį. Lizdus lipdo ant mūrinių pastatų sienų, po tiltais, nors kitose šalyse galima rasti ir paukščių kolonijų pakrantės uolose. Esant palankioms klimato sąlygoms veda dvi vadas, tačiau itin šalti, lietingi orai labai nepalankūs jaunikliams auginti, o sausais pavasariais paukščiams sunku rasti molio lizdams lipdyti.
Nuo seno tiek šelmeninė, tiek langinė kregždės buvo lietuvių mylimi ir globojami paukščiai. Tikėta, kad namus, kur pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas. Kregždžių atvaizdų aptinkama lietuvių tautinėje ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių. Tai rodo, kad kregždę lietuviai laikė šventu paukščiu. Iš šių sparnuočių skrydžio mūsų senoliai spėdavo orus: jei kregždės pažeme skraido – lauk lietaus, o jei aukštai danguje nardo – bus geras oras. Staigus paukščių išskridimas rudenį mūsų senoliams buvo paslaptingas reiškinys, todėl tikėta, kad kregždės žiemoja po vandeniu. Laikui bėgant, sakralinė kregždės reikšmė ėmė menkėti, ir šiandien jau retas beatsimena, kad mūsų seneliams ir proseneliams ardyti kregždžių lizdus buvo tabu. O šiandien lizdų ardymas tampa viena iš šios rūšies nykimo priežasčių.
Nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti taršos. Deja, gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais, nors tai ir draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Ornitologai jau kurį laiką stebi langinės kregždės europinės populiacijos mažėjimo tendenciją ir vardija priežastis, kodėl tai vyksta. Daugiausia paukščių žūsta Afrikos žiemovietėse ir per migraciją dėl nepalankių orų – liūčių, audrų ir panašių pavojų. Kai kuriais metais dėl to gali žūti milijonai paukščių. Būtent taip atsitiko 1974 m. Alpėse ar prieš kelerius metus Afrikoje. Grįžus į perėjimo vietas paukščių laukia kiti pavojai. Itin sausais pavasariais paukščiams sudėtinga rasti medžiagos lizdams lipdyti, todėl gali labai vėluoti perėjimo pradžia. Esant nepalankiam orui vasarą paukščiams sunku prisigaudyti skraidančių vabzdžių jaunikliams maitinti, o dėl to dalis jauniklių gali neišgyventi.
Langinės kregždės yra jautrios oro taršai miestuose ir herbicidams, pesticidams bei insekticidams, naudojamiems atvirose vietovėse, nes abu šie veiksniai itin sumažina kregždžių pagrindinio maisto – skraidančių vabzdžių kiekį. Langinėms kregždėms nepalanki yra ir tarprūšinė konkurencija su naminiu žvirbliu, kuris peri panašiose buveinėse, be to, nevengia užimti kregždžių lizdų.
Toli gražu ne paskutinę vietą tarp langinės kregždės populiacijos nykimo priežasčių užima ir žmogaus veikla – lizdų naikinimas. Dalis lizdų yra sunaikinami nesąmoningai – renovuojant pastatus, remontuojant tiltus, ėmus naudoti kitokias statybines medžiagas, prie kurių paukščiai nebegali lipdyti lizdų. Tačiau nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, siekiant išvengti taršos. Deja, gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais, nors tai ir draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Būtent dėl šios priežasties nutarta langinę kregždę paskelbti metų paukščiu, siekti atkreipti dėmesį į lizdaviečių naikinimo mastą ir pasiūlyti tam tikrų sprendimų bei alternatyvų, plačiai prigijusių Vakarų Europos valstybėse.
Tais atvejais, kai žmogus dėl įvairių priežasčių visiškai nepageidauja langinių kregždžių kaimynystės, yra siūlomos palyginti paprastos priemonės, neleisiančios paukščiams lipdyti lizdo namo pastogėje ar ant sienos. Stogo kampuose (kur ir yra mėgstamiausia paukščių lizdų lipdymo vieta) galima prikalti įstrižą lentutę, kuri neleis paukščiams įsikurti. Po stogu ar balkonu įtempta metalinė virvutė ar laidas taip pat atbaidys juos nuo galimo perėjimo.
Tačiau gana dažnai vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės bando atsikratyti šių paukščių kaimynystės, yra nemenka tarša kregždėms auginant jauniklius. Šią problemą itin nesunku išspręsti pakabinus ar kitaip pritvirtinus medinę ar plastikinę lentutę po lizdu, kurios paskirtis ir būtų apsaugoti pastatą ir aplinką nuo nešvarumų. Lentutė turėtų būti kabinama 15–30 cm po lizdu taip, kad ją būtų galima greitai nuimti ir nuplauti nešvarumus. Galimi įvairūs tokios lentutės variantai – platesnė, ilgesnė, su sienele, įvairių spalvų, kurios derėtų su pastato spalvomis. Toks apsisaugojimo nuo paukščių taršos būdas plačiai plinta visoje Europoje. Kaip ir dar kol kas nematyti Lietuvoje dirbtiniai kregždžių lizdai, kuriuos paukščiai kitose šalyse noriai užima.
Šiemet LOD nariai savanoriai Paulius Prakopimas ir Audronis Dudėnas pagal turimą pavyzdį pagamins pirmus tokių dirbtinių lizdų pavyzdžius. Iškėlus juos ant pastatų bus stebima, ar paukščiai juos užims. Sėkmės atveju galima gaminti tokius lizdus ir kelti juos jau su apsaugos nuo taršos priemonėmis ant pastatų ar siūlyti jų įsigyti žmonėms, kurie labai pageidautų šio triukšmingo, tačiau mielo kaimyno.
LOD norėtų įspėti visus, kurie nepageidauja, kad jų kaimynystėje apsigyventų langinės kregždės: lizdus nudaužykite, kol paukščiai dar negrįžo ir jų neužėmė (iki balandžio vidurio). Primenama, kad naikinti lizdus paukščiams perint draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Kartu prašoma visų neabejingų žmonių informuoti LOD apie pastebėtus langinių kregždžių naikinimo atvejus (ypač gerai, jei tokie pranešimai būtų paremti reikalingais įrodymais – nuotraukomis ar filmuota medžiaga) elektroniniu paštu egle@birdlife.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?4
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...