Lietuvos ateitis: gyventojams teks išsitekti pusiasalyje?

  • Teksto dydis:

Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu.

Nemažą Lietuvos teritorijos dalį pasiglemžtų Baltijos jūra. Pastarajai atitektų ne tik visas pajūrio ruožas (Klaipėda, Palanga, Kuršių Nerija), bet ir Tauragė, Jurbarkas, stipriai išsiplėtusi Rygos įlanka jūros vandeniu užklotų nemažą dalį Šiaurės ir Vidurio Lietuvos – Joniškį, Panevėžį, Anykščius, Ukmergę. Tokį Lietuvos vaizdą galima išvysti dėl tirpstančių ledynų pasikeitusio pasaulio modelyje, pateiktame žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje.

Juo remiantis, tik gražiu prisiminimu taptų Londonas, Stokholmas, Helsinkis, Sankt Peterburgas, Talinas, Ryga, Kopenhaga, Briuselis, Amsterdamas – Olandija ir Danija būtų visiškai pralaimėjusios kovą su jūra.

Dėl kitokio ateities planetos vaizdo kaltas žemės gyventojų poreikiams tenkinti naudojamas iškastinis kuras.

„Išmesdami į atmosferą anglies dioksidą ir kitas šilumą sulaikančias dujas, per pastarąjį šimtmetį sušildėme Žemę daugiau nei 0,5 laipsnio ir pakėlėme jūros lygį maždaug 20 cm. Net jei nedelsdami nustotume deginti iškastinį kurą, esamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos mūsų planetą dar šildytų daug šimtmečių“, – rašo žurnalistas Timas Folgeris.

Gegužę anglies dioksido koncentracija atmosferoje pasiekė 400 milijoninių dalių ir buvo didžiausia per pastaruosius 3 mln. metų. Tais laikais jūros lygis galėjo būti 20 m aukščiau dabartinio: Šiaurės pusrutulyje beveik ištisus metus nebūdavo ledo. Šį katastrofišką lygį vandenynas vėl pasiektų per kelis šimtmečius.

Jūros lygis beveik nekito du tūkstantmečius, tačiau XIX a. pabaigoje, pradėjus šilti Žemei, pradėtas fiksuoti jo kilimas. Be to, jūros lygis kyla vis sparčiau: šiuo metu – trečdaliu centimetro kasmet, t. y. dvigubai greičiau nei prieš kelis dešimtmečius. Skaičiuojama, kad situacijai nepakitus, iki 2100 metų jūros lygis gali pakilti metru ar net daugiau. Deja, mokslininkai vis dar negali tiksliai pasakyti, kaip sparčiai ir kiek pakils jūros lygis artimiausioje ateityje.

„Visuotinio atšilimo poveikis jūros lygiui yra dvejopas. Maždaug trečdalį kilimo sudaro šiluminis plėtimasis – šylant vandeniui, didėja jo tūris. Likusi poveikio dalis tenka tirpstantiems sausumos ledynams. Kol kas daugiausia tirpsta kalnų ledo sankaupos, bet daug nerimo kelia ir milžiniški Grenlandijos bei Antarktidos ledynai“, – informuoja T. Folgeris.

Apie pastaruosius mokslininkai žino dar labai nedaug. Klimatologai mano, kad nuo 1992-ųjų Grenlandijoje ir Antarktidoje drauge kasmet ištirpsta vidutiniškai 200 mlrd. tonų ledo. „Jei šis procesas ir toliau spartės, iki XXI a. pabaigos jūros lygis gali pakilti ne pusmetriu ar metru, o dvigubai tiek“, – įsitikinęs Niujorke įsikūrusio Kolumbijos universiteto Žemės instituto mokslininkas Radley Hortonas.

Pasaulio pakrančių miestus slegia dvejopa grėsmė: nenumaldomai tvinstantys vandenynai pamažu užlies žemumas ir taip sustiprins griaunamąją audros bangų jėgą, kurių, prognozuojama, tik daugės.

„Net atsargiai prognozuojant, kad jūros lygis pakils vos 0,5 m, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad 2070 m. didžiuosiuose pasaulio uostamiesčiuose potvynių pavojus nuolat grės 150 mln. žmonių ir 35 trln. JAV dolerių vertės nekilnojamajam turtui – ši suma prilygsta 9 proc. pasaulio BVP“, – apibendrina T. Folgeris.

Pokyčiai kituose žemynuose drastiškai pakilus vandens lygiui (remiantis „National Geographic Lietuva“):

  • Šiaurės Amerika. Visa rytinė žemyno pakrantė būtų užlieta vandeniu. Atlanto vandenynas pasigrobtų tokius miestus ir jų apylinkes kaip Bostonas, Niujorkas, Filadelfija, Čarlstonas, Orlandas, Majamis, Naujasis Orleanas, Hjustonas. Didžioji dalis Karibų jūrą supančių valstybių teritorijos ir salų taip pat atsidurtų po vandeniu.
  • Pietų Amerika. Amazonės baseinas žemyno šiaurėje ir Paragvajaus upės baseinas pietuose virstų Atlanto vandenyno įlankomis. Nebeliktų Buenos Airių, Urugvajaus ir didžiosios Paragvajaus dalies.
  • Azija. Būtų užlieta teritorija, kurioje dabar gyvena 600 mln. kinų. Po vandeniu atsidurtų visas Bangladešas su 160 mln. gyventojų ir ištisi Indijos pakrančių ruožai. Patvinusi Mekongo delta paverstų Kambodžos Kardamono kalnus sala.
  • Australija. Šiame dykumų žemyne atsirastų nauja vidaus jūra, bet paskęstų beveik visas siauras pakrantės ruožas, kuriame dabar gyvena keturių iš penkių australų.
  • Afrika. Palyginti su kitais žemynais, Afrika prarastų mažiausiai teritorijos, bet ištisi jos ruožai taptų negyvenami dėl įkaitusios atmosferos.


NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar pasieks Amalės metamorfozę?
    Ar pasieks Amalės metamorfozę?

    Amalių bendruomenė “Amalė“, ketinanti atgaivinti Amalės upelį ir kartu apsiginti nuo vis pasitaikančių jo potvynių, siekia informaciniu stendu atkreipti į tai miesto valdžios ir visuomenės dėmesį. ...

  • S. Paltanavičius: atsakomybė už prijaukintus paukščius tenka mums patiems
    S. Paltanavičius: atsakomybė už prijaukintus paukščius tenka mums patiems

    Lapkričiui liko savaitė – rudens laikas palieka mus tyliai, nunyra tamson ir atrodo, kad mes jo nepasigesime. Kodėl? Gal pyksime, kad ilgus tris mėnesius su mumis nesidalijo šviesa, kad saulei būdavo taip sunku prasiveržti pro tirštus...

  • Tamsoje švytinti mediena – bioliuminescencinių grybų kuriamas gamtos stebuklas
    Tamsoje švytinti mediena – bioliuminescencinių grybų kuriamas gamtos stebuklas

    Šių metų ruduo buvo palankus ne tik grybautojams: miško mylėtojai galėjo pamatyti natūralų gamtos stebuklą – tamsoje žalsva šviesa švytinčią yrančią medieną, kurioje gyvena medieną skaidantys bioliuminescenciniai...

  • Naujas pomėgis neišsklaidė devynmetės meilės gyvūnams
    Naujas pomėgis neišsklaidė devynmetės meilės gyvūnams

    Nuo mažens Miglė Stasiulaitytė tvirtino būsianti gyvūnėlių gydytoja, bet dabar devynmetę mergaičiukę žavi astronomija, įvairios dangaus paslaptys. Nesvarbu, kad mergaitė turi naują pomėgį – Miglė vis tiek tebemyli gyvūnus: apie tai bylo...

    1
  • Šuo išgelbėjo lapei gyvybę
    Šuo išgelbėjo lapei gyvybę

    Vokiečių ir škotų aviganių mišrūnė išgelbėjo gyvybę į šulinį įkritusiai lapei. Laukinis gyvūnas įkrito į spąstus prie Vasaros estrados, kur ją aptiko su šeimininke pasivaikščioti išėjusi kalyt...

    2
  • Lenkija laikosi ES teismo draudimo vykdyti kirtimus Beloveže
    Lenkija laikosi ES teismo draudimo vykdyti kirtimus Beloveže

    Lenkijos aplinkos ministras Janas Szyszko (Janas Šyška) antradienį pareiškė, kad Varšuva „100 procentų“ laikosi jos veiksmus ribojančios ES nutarties, uždraudusios kirtimus viename paskutinių Europos reliktinių ly...

  • Paukščius vilioja garsiakalbiais
    Paukščius vilioja garsiakalbiais

    Ventės rage – neįprastas reginys. Ornitologai prie didžiosios paukščių gaudyklės pasistatė garsiakalbius, iš kurių paukščiai viliojami specialiomis giesmėmis. ...

  • Gamtos puoselėtojai medžiams suteikė vardus
    Gamtos puoselėtojai medžiams suteikė vardus

    Vilniaus Naujamiesčio rajone kai kuriuos augančius medžius žymi lentelės su vardais. Iniciatyvos ėmęsi vilniečiai nori paskatinti gyventojus saugoti miesto žaliąsias erdves. ...

  • S. Paltanavičius: nėra nieko lengviau, kaip sugadinti šventę
    S. Paltanavičius: nėra nieko lengviau, kaip sugadinti šventę

    Esame jau toli nugrimzdę į rudenį. Iki metuose trumpiausių dienų liko dar visas mėnuo, o ir dienai trumpėti – dar viena valanda. Ėjimas tamson paprastai suprantamas kaip liūdnas ir nekūrybingas metas, tačiau vargu ar mes visada turime paklusti...

    2
  • Ūkininkai ir medžiotojai sako, kad vilkų medžioklės kvota yra per maža
    Ūkininkai ir medžiotojai sako, kad vilkų medžioklės kvota yra per maža

    Per pirmąjį vilkų medžioklės sezono mėnesį jau krito 34 vilkai – daugiau kaip pusė Aplinkos ministerijos nustatytos kvotos. Ministerija per vilkų medžioklės sezoną Lietuvoje leidžia sumedžioti iki 60 vilkų, tačiau medžiotojai ir ūkinink...

    13
Daugiau straipsnių