Kuršių nerijoje renka česnakūnes

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai lankytojams užminė mįslę – kas česnaku kvepėjo, nors su juo jokių reikalų neturėjo? Taip vaizdingai pristatomas nerijos pievose ir pamiškėse augantis augalas česnakūnė.

Ir iš tiesų česnakūnės lapai pasižymi švelniu česnako kvapu ir prieskoniu. Šis maistinis ir vaistinis augalas veša šviesiuose lapuotynuose, bet paprasčiausia jį surasti prie pavėsyje besidriekiančių miško keliukų.

Mėgstantieji savo racioną papildyti laukiniais augalais vertina česnakūnę. Visos augalo dalys yra valgomos. Jo lapuose gausu vitamino C, karotino. Sėklos – aliejingos, o šaknyse yra baltymų. Lapai ir žydinčios viršūnės tiks ruošiant salotas ar užtepėles.

Šaknis ir sėklas galima panaudoti kaip prieskonį karštiems patiekalams gardinti arba pagaminti aštroką padažą, kurį galima vartoti vietoj krienų ar garstyčių.

Česnakūnės šaknys kasamos anksti pavasarį arba vėlų rudenį. Lapai skinami augalams žydint. Tuo laiku jie sultingiausi, vėliau, kai ima vasarėti, įgauna aštresnį skonį.

Dabar pats laikas išdrįsti paragauti patiekalų su česnakūne. Paprasčiausias būdas – įmaišyti į ruošiamas salotas, o trumpai apvirus, apie 5 minutes – tai bus puikus garnyras. Šio augalo tekstūra ir skonis primena špinatus ir brokolius. Taip pat česnakūnių galima dėti į troškinius, sriubas, grūdų bei bulvių košes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Tai taip, su tokiu kainų/uždarbių sąntykiu, tikrai pats laikas atmestį seną gerą bulvę, o garnyrui pasirinkti penkias minutes virtas česnakūnes, rinktas palei takelius.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių