Kuršių marių krantinėje – žuvų gaišenos

2017-03-13 14:40:00
Ieva Liškevičiūtė
Teksto dydis:
Spausdinti

Kuršių marių krantinėje – žuvų gaišenos Evaldo Poškaus nuotr.
Kuršių marių krantinėje – žuvų gaišenos Evaldo Poškaus nuotr.
Kuršių marių krantinėje – žuvų gaišenos Evaldo Poškaus nuotr.
Kuršių marių krantinėje – žuvų gaišenos Evaldo Poškaus nuotr.
Kuršių marių krantinėje – žuvų gaišenos Evaldo Poškaus nuotr.

Sekmadienį Juodkrantėje vaikštinėjęs vyras pasibaisėjo išvydęs daugybe negyvų žuvų nusėtą krantinę. Tinklų likučiuose įstrigusios gaišenos dvokė iš tolo.

Apie 14 val. ne tik vaizdas, bet ir sklindanti smarvė pašiurpino kurorte apsilankiusį miestietį. Palei betoninę krantinę driekėsi žvejų tinklai su gaišenomis.

"Padrikę tinklai su negyvomis žuvimis guli ten, kur tokių vaizdų galima tikėtis mažiausiai. Apmaudu, kad jie mėtosi visiems gerai matomoje vietoje, juk čia vaikšto šeimos su mažais vaikais. Negi sunku sutvarkyti?" – klausė praeivis.

Neabejingas vyras viską nufotografavo ir nuotraukomis pasidalijo interneto socialiniuose tinkluose.

Netrukus į jo užklausą atsiliepę žvejai mėgėjai suskubo kaltinti verslininkus. Esą tokie gėdingi darbeliai turi būti paviešinti, o patys kenkėjai – neišvengti baudų.

Žmonės reiškė nuomonę, kad Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, kur tinklinė žvejyba nėra draudžiama, reikalavimai turėtų būti griežtesni.

"Nenormalu. Toks verslininkų barbarizmas jau nieko nestebina, Ventėje tas pats vyksta. O dar sako – leiskite mums gaudyti tinklais. Būtent dėl tokių žmonių elgesio ir mažėja žuvų Kuršių mariose", – pyko interneto komentatoriai.

Kiti svarstė, kad tinklus į krantą veikiausiai bus atnešę Kuršių mariose tirpę ledai.

Apie tinkluose įstrigusias žuvų gaišenas sužinojęs Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas žadėjo apžiūrėti tinklus ir įvertinti situaciją.

"Verslinė žūklė tinklais mariose nėra draudžiama, nebent tai yra brakonieriškas tinklas. Spręsti galima iš tam tikro specialaus žymėjimo. Turintieji teisę laikyti ir naudoti verslinės žvejybos įrankius juos ženklina plombomis. Gali būti, kad po ledu pakišti tinklai šiam tirpstant buvo nunešti. Bet kokiu atveju, jei rastume plombą, pavyktų nustatyti tinklų savininką ir imtis priemonių. Veikiausiai baustume už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus", – teigė V. Marozas.

Šiame straipsnyje: Kuršių marios žuvys gaišenos žuvų gaišenos tinklai žvejai

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 5

NAUJAUSI KOMENTARAI

taip

Šeš, 2017-03-18 07:19

Ir dar tie vadinami verslininkai nori, kad jiems leistų vėl ežeruose ir upėse "brakoneriauti". Jau kuršių mariose išnyko unguriai, o kiek lašišų tipo "netyčia" išgaudo ir jokių baudų niekas negauna. Tegul pabando žvejas mėgėjas su meškere lašišą pagaut, gaus tokia baudą, kad prisimins kada gimęs.

Anonimas

Pir, 2017-03-13 20:44

sunu gauja jus visu pirma cia brakonieriu tinklai visu antra maziau lot reikia kai nieko neismanot

Anonimas

Pir, 2017-03-13 19:13

Verslininkai deda skersa ant visko-įstatymų, žuvų ir aplinkos bei aplinkinių :-( Nei Gamtosauga nieko nepadaro,švogeriai visi-vsio zakonna .Kazin kiek dugne paskendusiu tokiu grozybiu dreifuoja?

VISI KOMENTARAI 5

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

G. Landsbergis susitiko su Eur...
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
Kauno gėlynai...
Medininkų pasienio punkte kil...
Laisvės alėjos muštynių by...
Sveikatos priežiūros darbuo...
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
Baisogala ir jos apylinkės, k...
Vilniaus televizijos bokšte p...
Atsisveikinimas su primadona D...

Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama

Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...

6
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?

Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...

6
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?

Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...

19
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?

Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...

4
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai

Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...

3
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis

Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....

3
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį

Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...

3
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės

Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...

9
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais

Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...

5
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų

Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...