- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerijos tarnybos atliko Kuršių marių žuvų išteklių tyrimus ir nustatė, kad vertingiausių šio telkinio žuvų ištekliai nyksta.
Ypač tragiška padėtis dėl Kuršių marių sterkų populiacijos. Jau netrukus mokslininkai parengs priemones, kaip Kuršių mariose išsaugoti sterkus. Gali būti, kad iš dalies, o gal net ir visiškai bus draudžiama jų žvejyba. Tendencija tokia, kad Kuršių mariose pastebimai sumažėjo didesnių sterkų.
Be sterkų Kuršių mariose taip pat nyksta kuojų ir žiobrių. Jau nekalbant apie ungurius, kurių laimikiai nuolat mažėjo. Vyresni Pamario žvejai dėl ungurių turi vieningą nuomonę – ungurių daugiau jie pagaudavę tik jaunystės metais. Suprask, kad kalbama apie kalbama apie praėjusio amžiaus septintąjį ar aštuntąjį dešimtmečius.
Pastaraisiais metais Kuršių mariose gerokai padaugėjo vienintelės rūšies žuvų – ešerių. Ir tai nėra gerai. Agresyvesni ešeriai iš dalies taip pat prisideda naikindami Kuršių marių vertingesnes žuvis. Ešeriai minta vertingesnių žuvų mailiumi.
Nei mažėja, nei didėja vienos pagrindinių Kuršių marių žuvies – karšių ištekliai. Pastaruoju metu jų laimikiai žvejų tinkluose yra didesni. Tačiau nesiryžtama teigi, kad karšių būtų smarkiai padaugėję. Karšiai kartu su kuojomis sudaro apie 67 proc. visų Kuršių marių verslinių žvejybos laimikių.
Dviprasmiškas požiūris yra į stintų populiacijos gausą. Šių žuvų per pavasario nerštą daugiausiai sugaunama Nemuno žemupyje. Dar šiek tiek Baltijos priekrantėje. Jau miręs gamtos mokslų daktaras Kaziemieras Gaigalas nuolat ir garsiai tikindavo, kad stintos Nemuno žemupyje katastrofiškai nyksta. Tai neva liudiję sumažėję neršti atplaukiančių šių žuvų dydžiai, sugavimai. Tačiau Kuršių marių žuvų tyrimus vykdę mokslininkai dėl stintų neskambina pavojaus varpais.
Mokslininkai daro išvadą, kad per pastaruosius du dešimtmečius bendra žuvų masė Kuršių mariose nei mažėjo, nei didėjo. Pavojingos tendencijos yra tik dėl sterkų.
Tuo tarpu Kuršių marių žvejai linkę manyti, kad žuvų jų žvejybos plotuose smarkiai mažėja. Įvardinama, kad laimikiai iki 30 proc. mažesni. Dėl sumažėjusių laimikių žvejai linkę kaltinti gilinamą Klaipėdos uostą per kurį plūsteli daugiau sūraus ir šalto vandens. Jis ir gena žuvis iš Lietuvos Kuršių marių plotų į Rusijos Kaliningrado srities vandenis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...