- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
200 tonų sveriantis ir krepšinio salės ilgiui prilygstantis mėlynasis banginis yra didžiausias Žemėje kada nors gyvenęs gyvūnas. Mokslininkai pagaliau suprato, kodėl mėlynieji ir bedančiai banginiai tokie milžiniški.
Biologai seniai diskutavo, kodėl banginiai yra didžiausi gyvūnai, bet vis nerasdavo vieningo atsakymo. Kai kurie spėliojo, kad vanduo palengvina žinduolio judėjimą ir dėl to jis gali patenkinti savo didžiulį apetitą, kiti mokslininkai siūlė hipotezę, kad banginiai turi būti tokie didžiuliai, kad galėtų apsiginti nuo ryklių ir kitų didžiulių plėšrūnų.
Tačiau Nicholas Pyensonas iš Smithsonian instituto buvo skeptiškai nusiteikęs prieš tokias hipotezes. Mokslininkas ištyrė 63 jau išnykusių rūšių ir 13 dabar gyvenančių banginių skruostikaulių ir jų bendro dydžio proporciją bei visus tuos rezultatus pateikė banginių evoliucijos kataloge.
Atskleista, kad banginiai nebuvo milžiniški ankstyvojoje evoliucijoje. Jie taip pat nedidėjo palaipsniui. Jie tapo milžiniški maždaug prieš 4,5 mln. metų ir liko tokiais, rašoma „Proceedings of the Royal Society B“. Tuo metu bedančiai banginiai atsiskyrė nuo kitų banginių rūšių ir tapo itin dideli, kaip ir mėlynieji banginiai, kurie dabar yra 30 metrų ilgio, nors dar prieš 4,5 mln. metų daugelis banginių buvo tik 10 metrų ilgio.
Banginių masiškėjimas įvyko per pirmojo ledynmečio metus, tai lėmė gausesnį mitybos racioną šiems vandens žinduoliams. Nors išnyko daugelis žuvų ir didesnių vandens gyvūnų, vandenyje atsirado daugiau krilių ir smulkių gyvūnėlių, kuriais minta banginiai. Dingus metų laikams banginiai galėjo nuolat gausiai maitintis savo didelėmis burnomis. Bedančiai ir mėlynieji banginiai judėjo greičiau už kitus banginius ir tai leido jiems išlikti, o tuo tarpu mažesnės banginių rūšys buvo pasmerktos išnykimui. Didesnis žinduolio dydis, kaip aiškina N. Pyensonas, taip pat lėmė bedančio ir mėlynojo banginio išlikimą dėl sėkmingesnės reprodukcijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas3
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...