Kas labiausiai naikina gamtos paveldą?

Gamtos paveldo objektuose, tokiuose kaip Australijos Didysis barjerinis rifas, Virungos nacionalinis parkas Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Galapagų salos, gyvuoja didelės retų rūšių augalų ir gyvūnų populiacijos.

Tačiau WWF ataskaitoje sakoma, kad į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) sąrašą įtrauktoms rūšims neteisėtas eksploatavimas ir kontrabanda yra grėsminga problema 45 proc. iš daugiau kaip 200 pasaulio gamtos paveldo objektų.

„Pasaulio gamtos paveldo objektai yra tarp geriausiai atpažįstamų gamtos vietų, dėl jų universalios vertės“, – sakė „WWF International“ vadovas Marco Lambertini (Markas Lambertinis).

„Daugeliui pavojų kelia destruktyvi pramoninė veikla, dažnai unikalius jų gyvūnus ir augalus veikia pernelyg didelis eksploatavimas ir kontrabanda“, – nurodė jis.

M. Lambertini pabrėžė, kad „jei jie nebus veiksmingai saugomi, mes juos amžiams prarasime“.

Šiose į UNESCO sąrašą įtrauktose teritorijose gyvena beveik trečdalis iš visame pasaulyje likusių 3 tūkst. 890 laukinių tigrų ir 40 proc. visų afrikinių dramblių. Šios teritorijos dažnai yra paskutinis prieglobstis tokioms nykstančioms rūšims kaip javinis raganosis Indonezijoje, nurodoma aplinkosaugininkų ataskaitoje.

„Prie išnykimo ribos“

Todėl brakonieriavimas, neteisėta miško ruoša ir žvejyba tokiose teritorijose stumia šias rūšis „prie išnykimo ribos“, perspėjo WWF.

Turbūt didžiausią pavojų neteisėta veikla gamtos paveldo objektuose kelia kaliforninėms jūrų kiaulėms, gyvenančioms tik Meksikos Kalifornijos įlankoje, naujienų agentūrai AFP sakė WWF atstovas Colmanas O'Criodainas (Kolmanas O'Kriodeinas).

Nors pačios kaliforninės jūrų kiaulės nėra neteisėtai gaudomos, jos pakliūva į tinklus, kuriais neteisėtai gaudomos totoabos – didžiulės retos Meksikos žuvys, Kinijoje turinčios didelę paklausą dėl delikatesu laikomos plaukiojamosios pūslės.

„Kai prieš dvejus metus pradėjau dirbti kaliforninių jūrų kiaulių klausimu, (jų) buvo likusios 96. Dabar jų yra mažiau nei 30“, – sakė C. O'Criodainas. Jis pridūrė, kad esant dabartinėms tendencijoms šie smulkūs delfinai gali visiškai išnykti per vienerius metus.

Daugeliui pavojų kelia destruktyvi pramoninė veikla, dažnai unikalius jų gyvūnus ir augalus veikia pernelyg didelis eksploatavimas ir kontrabanda.

Kaip sakoma antradienį paskelbtoje WWF ataskaitoje, brakonieriai tokius retus ir nykstančius gyvūnus kaip drambliai, raganosiai ir tigrai medžioja 42-iejose į UNESCO sąrašą įtrauktose teritorijose, o neteisėta palisandro, juodmedžio ir kitų vertingų augalų medžiagos ruoša vyksta 26-iose tarptautiniu mastu saugomose teritorijose.

Neteisėta retų žuvų, įskaitant ryklius ir rajas, žvejyba vyksta 18-oje iš 39 į minimą sąrašą įtrauktų jūrų pakrančių teritorijų.

„Dvigubas pasipiktinimas“

Tokia neteisėta veikla teritorijose, kurios turėtų būti geriausiai apsaugotos pasaulyje, kelia „dvigubą pasipiktinimą“, sakė C. O'Criodainas.

„Kalbame apie labai simboliškas rūšis ir simbolines vietas“, – sakė jis ir pareikalavo valstybių bei tarptautiniu lygiais labiau stengtis panaikinti šią tendenciją.

Tačiau sunku kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, kuri kasmet kontrabandininkams uždirba 14,1-18,8 mlrd. eurų ir yra ketvirta pagal dydį pasaulinės kontrabandos sritis po narkotikų, klastočių ir prekybos žmonėmis, rodo Jungtinių Tautų statistika.

Be to, neteisėta prekyba mediena, kuri nulemia iki 90 proc. viso miškų kirtimo atogrąžų valstybėse, yra vertinama 28-93,9 mlrd. eurų per metus.

Su tokios neteisėtos veiklos nutraukimu yra susiję dideli ekonominiai interesai, ypač pasaulio paveldo objektuose, nes brakonieriavimas ir kontrabanda kelia pavojų net tik rūšims, bet ir vietos gyventojų pragyvenimo šaltiniui bei visai turizmo industrijai, nurodo WWF.

Apskaičiuota, kad dėl neteisėtos dramblių medžioklės sumažėjus turizmui Afrika praras iki 23,5 mln. eurų per metus, o palisandro kontrabanda per dvejus metus iš Madakaskaro žmonių atėmė iki 188 mln. eurų pajamų, nurodoma ataskaitoje.