Kaip kovoti su klimato kaita, priklauso nuo to, kas esate

– Ar galėtumėte įvardyti koks mokslinis faktas apie klimato kaitą jums atrodo labiausiai sukrečiantis?

E. M. Knudsenas: Labiausiai sukrečia tai, kaip greitai viskas keičiasi ir kad tai pakeis, kaip gyvename, visą visuomenę. Galima kalbėti apie kylantį jūros lygį, kad nebebus žiemų, kad dažnės ekstremalūs orų reiškiniai, tačiau iš esmės viskas susiveda į tai, kad pasikeis mūsų gyvenimas. Vien tai man atrodo pribloškiantis dalykas.

– Net jei pats to gal ir nepamatysite?

E. M. Knudsenas: Taip. Visi priklausome nuo aplinkos, net jei gyvename mieste ir perkame maistą prekybos centre. Maistas iš kažkur juk atkeliauja. Jei klimato kaita veikia žemdirbius ir jų produkciją, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, tai galiausiai paveiks ir miestiečius. Taigi tai svarbu ir man, ir jums, ir Danieliui, ir visiems kitiems.

D. Price`as: Pažvelgus, kaip šiltnamio dujos keičia šią sistemą, suima didelis nerimas. Pokyčių greitis neįtikėtinas. Planetai viskas bus gerai, dauguma rūšių vis tiek išliks, žmonija tikriausiai išgyvens ir išliks, tačiau pokyčių spartai nesame pasirengę. Tai mano pagrindinis rūpestis.

Kaip Erlendas minėjo, gamta patiria spaudimą dėl klimato kaitos – problemos dėl apsirūpinimo maistu ir masinės žmonių migracijos sukels konfliktus. Patirdami stresą esame linkę konfliktuoti. Man tai kelia didžiausią susirūpinimą.

– Esate vieni iš nedaugelio žmonių, kurie žino, kad įmanoma pažvelgti labai toli į praeitį ir atsekti, kaip klimatas keitėsi palyginti su tuo, kas vyksta dabar, bei įsitikinti, kad tie pokyčiai yra išskirtiniai. Dažnai žiniasklaidoje cituojami tik gana nauji temperatūros matavimai, siekiantys apie 200 metų, tačiau gamtoje išlikę daug ankstesni įrašai?

D. Price`as: Žinoma. Turime tradicinius matavimus nuo maždaug 1880 m. Žemės istorijoje tas laikotarpis – šnipštas, tačiau galime atsekti netiesioginius įrašus, kurie paremti mūsų žiniomis apie fizikinius procesus planetoje.

Paprasčiausias pavyzdys būtų žiedadulkės. Tyrinėdami jas galime pažvelgti tūkstančius metų atgal. Jei galime atpažinti ledynmečio ežero dugne išlikusią žiedadulkę, galime pasakyti, kokio ji augalo. Vadinasi galima pasakyti, kokie augalai augo Lietuvoje prieš 20 tūkst. metų. Kai kurios gėlės yra šiltamėgės, kitos – šaltamėgės, taigi galima nubraižyti temperatūros grafiką. Yra ir daugiau metodų atkurti planetos temperatūrą, kuri vyravo prieš tūkstančius ar milijonus metų.

– Aplinkosaugos temomis rašantys žurnalistai žino, kad 97 proc. mokslininkų sutaria, jog klimatas keičiasi dėl žmogaus kaltės, tačiau [...] didelė visuomenės dalis vis dar abejoja šiuo faktu. Dažnai sakoma, kad tai viena iš priežasčių, kodėl reikiamos politikos priemonės stringa. Ar tai ir buvo pagrindinė priežastis jums, kaip mokslininkams, imtis aktyvizmo ir ryžtis komunikacijos kampanijai? Ar teisingai apibūdinau jūsų motyvaciją?

E. M. Knudsenas: Taip, sakyčiau, labai tiksliai pasakėte. Dar daugiau – kur kas daugiau mokslininkų dėl to sutaria – gal net kokie 99,9 proc. Vis tiek, skaitant žiniasklaidą ar kalbantis su žmonėmis gatvėje, susidaro įspūdis, kad pusė mano vienaip, o kita pusė – kitaip. Tai toli nuo realybės. Bėda ta, kad, nesuvokę grėsmės, nesiimsime jokių veiksmų. Kur kas lengviau neigti grėsmę. Tokia žmonijos prigimtis. Psichologiškai kur kas lengviau neigti ir nieko nedaryti.

Mes 10 metų užsiėmėme moksliniais tyrimais apie klimato kaitą. Žinome, kas ir dėl ko vyksta, bet matydami, kas dedasi visuomenėje, supratome, jog mokslinių įrodymų negana – komunikacija irgi svarbi. Būtina kalbėti žmonėms suprantama kalba, jiems priimtina forma ir ten, kur žmonės yra.

Vadinasi, būtina skaityti tokius pranešimus, kaip šiandien, ir kažkaip susieti klimato kaitos problemą su žmonių gyvenimu. Pasakoti žmonių istorijas, savo pačių istorijas, rodyti įvairiausius pavyzdžius, kaip klimatas veikia planetą ir kaip veiks visuomenę ateityje.

D. Price`as: Sutinku ir manau, kad labai gaila dėl to, kad visuomenė ir politika taip atsilieka nuo mokslo ir žinių. Turbūt populiariausias pavyzdys yra tabako pramonė. Regis, dar septintame dešimtmetyje JAV buvo paskelbta, kad rūkymas sukelia vėžį, tačiau mano šalyje, Velse, baruose uždrausta rūkyti tik 2006-aisiais. Tarp problemos pripažinimo ir priemonių jai užkirsti kelią praėjo vos ne pusšimtis metų!