Kaip grybaudavo mūs senoliai?

Botanikos sodų darbuotojai lankytojus vilioja augalų žavadieniais, skelbia gražiausiai žydinčių augalų dienas, bet tikrai negali pasiūlyti, pavyzdžiui, grybų žavadienio.

Esu stebėjęs vaikų elgesį ekskursijose po mišką. Pirmas vaiko sprendimas, pamačius keistą grybą – jį nuspirti. Nei tėvai, nei mokytojai jų dažniausiai nedrausmina. O tie neatpažinti grybai mena praėjusius šimtmečius, kai žmonės, vaduodamiesi nuo bado, rinkdavo juos, tegul ir nelabai tinkamus maistui, bet nenuodingus ir gausiai augančius.

Šlapiuose Aukštaitijos beržynuose pagrindiniais žmogaus maitintojais rudenį tapdavo gelsvarudžiai baltikai, vadinami guotėmis. Jie augdavo didelėmis kolonijomis – prisimenu, kaipmat prisirinkdavome jų po du  kibirus, o tai nebūdavo per daug aštuonių asmenų šeimai. Dabar šie grybai Prancūzijoje ir kitose šalyse dėl jų karstelėjusio skonio priskiriami nevalgomųjų  kategorijai, o štai mūsiškėje Aukštaitijoje šių grybų kartumas buvo laikomas jų pranašumu.

Pakaunėje gelsvarudžių baltikų kolonijas primena gausūs rausvataškių šalmabudžių būriai. Šie grybai nėra nuodingi, bet nevalgomi, nors netvirtinčiau, kad jie nebuvo valgomi anksčiau. Prisiminiau savo senelę, XIX a. augusią Žaliosios girios pakraštyje. Viena mano senelės kaimynė miške rinkdavo, atrodo, visus grybus. Į senelės pastabą, kad ji renka šungrybius, ši atšaudavo – šuniui išdygs kitas. Matyt, mūsų protėviai pasikliaudavo  labiau gyvulių, o ne kaimynų išmintimi. Mat gyvūnai neėda nuodingų grybų. Pats mačiau – avys niekada neliesdavo musmirių, nors godžiai šlamšdavo kitus grybus.

Regis, anksčiau žmonės buvo priversti maistui naudoti grybų daugiau negu dabar. Dabar mokslininkai vis daugiau grybų skelbia netinkamais valgyti. Į šį sąrašą jau patenka ir vėlyvo rudens palydovės žaliuokės, beveik visi piengrybiai, nes, pasirodo, jie kaupia savyje kenksmingus medžiagų junginius.


Šiame straipsnyje: grybaigrybavimasgrybautojai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių