Kaip geriant kavą mažiau teršti aplinką?

Anot LRT radijo bendradarbės Londone Indrės Urbaitės, kai kur, pavyzdžiui, Kanadoje, tokių puodelių gamybai net specialiai auginami miškai.

Vysto savo puodelių liniją

Popieriniai kavos puodeliai – tokie pat, kokius naudoja visos didžiosios pasaulio kavos kompanijos, LRT radijui sako „Coffee Inn“ įkūrėjas Nidas Kiuberis. Tai, anot jo, itin aukštos kokybės popieriaus gaminys, kuriame įmaišyta šiek tiek plastiko – kitaip puodelis neturėtų savybių, reikalingų norint kavą išsinešti.

Anot pašnekovo, tikros alternatyvos popieriniams puodeliams, kurią galėtų nusipirkti ir naudoti verslas, nėra: „Jei ir sukurta kažkas panašaus, tai kainuoja beprotiškus pinigus. Manau, kad pats realiausias scenarijus – atliekų tvarkymo grandinė. Yra daug tokių puodelių ir su jais reikia kažką daryti“.

N. Kiuberio teigimu, yra technologijų, galinčių iš puodelių kai ką padaryti. „Galima iš jų ką nors gaminti. Kai šioje grandyje susijungs verslas ir verslo požiūris, kad tai yra žaliava, viskas išsispręs. Čia turi dalyvauti ir miestas su savo struktūra, taip pat – komunalininkai. Verslas, bendraudamas su pastaraisiais, gali nuveikti kažką gero, pavyzdžiui, pagaminti baldą ir pan.“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Coffee Inn“ įkūrėjas sako, kad šiuo metu vysto savo puodelių liniją: „Lietuviškai juos galima pavadinti termosiukais. Turėsime jų liniją, termosiuką galima bus nešiotis ir į jį mielai padarysime kavą. Bandysime sukurti pilną  pasirinkimą: jei norisi kavą gerti išėjus, tai bus puodeliai išsinešti, jei norisi gerti vietoje – keramikiniai puodeliai.  Jei žmogus netingės plauti termosiuko, tai turėsime jį čia.“

Pasirinkimą lemia kaina

Pasak V. Daugėlaitės, Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. popierinių vienkartinių puodelių. „Tokie puodeliai – šiuolaikinės skubančios ir vartotojiškos visuomenės problema. Lietuvoje į ją pamažu atkreipiamas dėmesys, tačiau įmonių pasirinkimą labiausiai lemia pakuotės kaina“, – aiškina ji.

Puodelio struktūra, kaip teigia pašnekovė, yra kombinuota: „Vidutiniškai tai 95 proc. popieriaus, 5 proc. plastiko. Ši struktūra perdirbama, tačiau tai priklauso nuo susidarančio puodelių kiekio. Jei jis pakankamai didelis, perdirbti apsimoka. Tačiau, kalbant apie Lietuvą, tokio puodelių kiekio kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, nėra.“

V. Daugėlaitė aiškina, kad visuomet geriausia rintis daugkartinę pakuotę. „Renkantis pakuotę, būtina atkreipti dėmesį, ar yra galimybė ją perdirbti. Jau kitais metais turėtų atsirasti galimybė puodelius ir kitas kombinuotas pakuotes perdirbti į ekologiškas statybines plokštes“, – tvirtina pašnekovė.

Ši technologija, pasak jos, naudojama Amerikoje, kur iš kombinuotų pakuočių pagamintos statybinės plokštės naudojamos namų interjerui ar eksterjerui – iš jų gaminamos lubų, stogo, grindų dangos.

Sukūrė sulankstomą puodelį

I. Urbaitė sako, kad vien Jungtinėje Karalystėje per metus sunaudojama 2,5 mlrd. vienkartinių puodelių, bet tik vienas procentas jų – tinkami perdirbimui.

Anot pašnekovės, kažko imtis bando pačios kavinės, tačiau tai – tik trupinėliai: „Kai kur taikoma 5 centų nuolaida, jei atsineši savo puoduką. Kai kurie už tai uždeda du antspaudus į specialią knygelę, o surinkus tam tikrą jų skaičių, galima gauti nemokamos kavos ar arbatos“.

I. Urbaitė sako, kad daugiausia kalbų dėl panašios akcijos sulaukė vienas žinomiausių kavos tiekimo tinklų „Starbucks“. „Neseniai žadėta suteikti 50 pensų nuolaidą kavai, jei pirkėjas atsineša savo puodelį. Kavos kaina ten svyruoja nuo 2 iki 4 svarų už puodelį, tad tie 50 pensų – nemaža suma. Tačiau po trijų mėnesių „Starbucks“ atšaukė šią iniciatyvą ir nuolaidas sumažino iki 25 pensų“, – aiškina pašnekovė.

Radijo bendradarbės teigimu, prieš kelis mėnesius vienas verslininkas pristatė savo siūlymą, kaip spręsti problemą: „Jis sukūrė sulankstomą, suspaudžiamą daugkartinį plastikinį puodelį, kurį lengva nešiotis rankinėje ar net didesnėje kišenėje. Pats verslininkas sakė, kad mintis jam šovė besisvečiuojant Kanadoje ir pamačius didžiulį mišką, specialiai auginamą puodelių gamybai. Tai jį šokiravo ir paskatino sugalvoti kažkokį sprendimo būdą“.