- Selemonas Paltanavičius, LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, kiekvienam mūsų vasara randa ką nors nepaprasto, sakyčiau, asmeniško... Smagu, kad nesi pamirštas, kad ir tave prisiminė. O mes galėsime vasarai atsidėkoti – ją prisiminti kuo ilgiau.
Paskutinė rugpjūčio dekada prasideda jau pustrečios valandos šviesos praradusiomis dienomis. Mes jau seniai regime šiuos pokyčius, tik jie iš lėto prisipratino mus, todėl nematome nieko keisto. Dar lengviau visa tai suprasti, kai žinome, jog kitaip gamtoje nebus, jog kada nors turėsime perpus trumpesnę dieną. Štai kodėl neturime tuo stebėtis ar nukabinti nosies. Vasara dar yra pas mus graži, o mes galime tuo naudotis. Nesnauskime!
Dabar jau tikrai galime sakyti, kad gandrų išlėkimo diena, šv. Baltramiejus, taigi – rugpjūčio 24-oji, yra čia pat. Po šios šventės baltuosius gandrus regėsime ypač retai, nes visi jie spėjo išskristi anksčiau. Ko gero, net šiandien pamatyti gandrą yra nuostabus atsitikimas, gal ne pats rečiausias, nors... Pabandykite į tai atsakyti jūs patys.
Prieš savaitę ore dar nardė čiurliai. Dabar jų neregime – jie jau keliauja ten, kur skris gandrai. Tik čiurlių kelias daug tiesesnis ir prie pusiaujo jie gali būti po poros savaičių, o gal daug greičiau. Šiaip jau čiurliai – tokie vikrūs skrajūnai ir visai bejėgiai nukritę ant žemės. Tačiau kur jie keliauja, pro kur, kokias kliūtis įveikia, kur žiemoja, iki šiol nebuvo žinoma.
Lietuvoje sužieduota tūkstančiai čiurlių, bet pranešimų apie jų suradimą, tegul ir žuvusių, Afrikoje nėra. Ne taip paprasta ką nors apie juos suprasti. Bet taip buvo iki šiol. Šias čiurlių biologijos tyrimų spragas užpildė švedai. Taip, jie anksčiau žiedavo čiurlius, per visą ženklinimo laikotarpį sužiedavo bene 50 tūkst., bet negavo nė vieno pranešimo.
Viskas išsisprendė, kai 20 paukščių prie žiedų buvo pritvirtinti duomenų kaupikliai. Kaip jūs suprantate, čiurlys yra per mažas paukštis, kad ant savo nugaros galėtų nešioti siųstuvą su baterija. Žinoma, paukščiams pritvirtinus tokius kaupiklius svarbu, kad jie vėl galėtų pakliūti mokslininkams į rankas – nuėmus mažutį prietaisėlį ir prijungus prie kompiuterio, gaunama visų metų duomenų išklotinė, savotiška ataskaita.
Taip jau išėjo, kad iš 20 paženklintų čiurlių antrąkart po metų buvo sugauti net aštuoni, o tokios sėkmės net sunku buvo tikėtis. Taigi paaiškėjo, kad čiurliai net tik skrenda labai greitai, bet dideliame aukštyje praleidžia ne mažiau kaip 95 proc. viso savo gyvenimo. Žiemavietėse jie nesileidžia ir nenakvoja uolų plyšiuose, kaip buvo manoma, o miega sklandydami ore. Kol kas duomenų apie tai pateikta nedaug, lauksime platesnių apibendrinimų.
Jau pasirodė pranešimai apie grybų tiltus – skelbiama, kad lietus pažadino jų augimą, kad išmanūs grybautojai prisirenka pilnas pintines grybų. Kaip ir visi tikri grybautojai, niekas neskelbia, neišduoda vietų, kur jie auga taip gausiai. Tačiau galima spėti juos geriausiai dygstant lapuotynuose ar mišriuose miškuose, kur drėgmės daugiausia. Na, o šiluma pasiekia visur vienodai.
Grybavimas Lietuvoje – visuotinis azartas, todėl sunku rasti žmogų, kuris nesiveržtų jų rinkti ar bent jau nemėgtų apie tai pakalbėti. Tačiau ar visi pažįstame savo grybus? Ar nerizikuojame imdami tą... lyg ir žinomą, bet – nelabai... grybuką? Niekada nedarykite to, nerizikuokite savo sveikata, o gal net gyvybe, kai kurios mirtinai nuodingos grybų rūšys labai panašios į paprastas, valgomas ir skanias. Jas supainioti lengva, o ištaisyti klaidas gali nepavykti.
Kėkštai palydi kiekvieną grybautoją – jie jau kada bando riešutų kevalus, kol kas juos dar įveikia, bet po dešimties dienų galės juos tik nešioti ir slapstyti po samanomis; riešutai bus per kieti, sunkiai įveikiami net riešutinės snapo. Gal tik geniams jie bus nei kieti, nei sunkiai prakalami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?20
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...