- LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Obuolių skynimo laikas priklauso ir nuo jų veislės, ir nuo metų laiko, tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie padės atskirti, ar jau laikas obuolius ruošti žiemai, sako Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranskietis.
LRT radijo klausytoja nori sužinoti, kada palankiausia skinti obuolius. Ji domisi, ar skynimo laikas priklauso nuo obuolių veislės.
„Kada geriausias laikas skinti obuolius? Ar tai priklauso nuo laiko, ar nuo obuolių rūšies? Ar dabar jau galima obuolius skinti žiemai?“ – klausia moteris.
Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas V. Pranskietis sako, kad rugsėjo pabaiga – pats laikas obuoliauti.
„Žinoma, tai priklauso ir nuo obuolių veislės, ir nuo metų laiko“, – kalba jis. Žinovo teigimu, yra veislių, kurias nuskinti reikėjo jau rugpjūčio pabaigoje, pvz., veislės „Auksis“ obuolius.
Tačiau egzistuoja bendri požymiai, pagal kuriuos galima nutarti, ar jau laikas skinti obuolius žiemai.
„Pirmas požymis, kad obuoliai jau yra skintini, – parudavusios sėklos. Obuolį reiktų perpjauti ir pažiūrėti: jeigu sėklos parudavusios, obuolys jau subrendęs“, – aiškina specialistas.
Kitas požymis, pasak jo, – obuolys lengviau atsiskiria nuo kotelio, nebereikia jo plėšti.
Kalbant apie datą, palankiausias laikas Lietuvoje skinti obuolius turėtų būti prieš šalnas. „Pirmoji šalna jau buvo, bet nieko tokio – iki 5 laipsnių šalnos obuoliams nepakenkia“, – tikina V. Pranskietis.
Jis pažymi, kad patogiausias skynimui – rugsėjo galas. „Dabar yra pats geriausias laikas“, – besirūpinantiems derliumi primena pašnekovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...