- LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo širšių įgėlimų kasmet Lietuvoje miršta daugiau žmonių nei nuo gyvačių, tad jei šie vabzdžiai netoliese susisuko lizdą, apsidžiaugia nedaugelis. Tačiau prie širšių lizdo nagus kišti norint jo atsikratyti drąsu ne kiekvienam. Kada tai daryti ir kokiu būdu, pataria Vaikų neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.
„Rudeniop galime pamatyti iš lizdo išbyrėjusių širšių kūno dalių. Tai reiškia, kad jos suėda vienos kitas ir išbyra širšių lėliukės. Tada lizdą galima drąsiai nuimti. Taip pat jeigu lizdas mums trukdo, jį galima nuimti, kai jis tik pradėtas formuoti“, – pataria gamtininkas.
Pasak jo, širšės dažniausiai į tą patį lizdą negrįžta, nes jis nėra labai patvarus ir per žiemą dažnai neišsilaiko, bet teoriškai jį apgyvendinti antrus metus iš eilės galėtų.
A. Kulbis pabrėžia, kad stebėti širšių gyvenimą lizde labai įdomu ir širšės yra naudingos gamtai, bet jei visgi dėl saugumo žmonės nusprendžia lizdą naikinti, tam yra du būdai. Vienas – pasikviesti specialistus, kitas – apsirengti bitininko drabužiais, pasiruošti pasitraukimo kelius ir naktį, kai širšės ramios, su tvirtu maišeliu tą lizdą tiesiog nugnybti.
Pasak gamtininko, gyvatės įgėlimas Lietuvoje yra retas atvejis, o širšės kerta daug dažniau. Taip pat širšė gelti gali daug kartų, nes jos geluonies, priešingai nei bitės, įgėlimo vietoje nelieka. Prie daug mirčių nuo širšių įgėlimų prisideda ir tai, kad kai kurie žmonės yra alergiški širšių įgėlimams, o gyvačių įgėlimams alergiškų nebūna.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...