Kad miško grybai nepaguldytų į patalą

Grybautojai entuziastai dėl atidumo stokos neretai sumoka didžiulę kainą. Apsinuodijimas grybais – vienas dažniausių ir labai pavojingų apsinuodijimų. Kartais ir vienas į puodą patekęs nuodingas grybas gali stipriai susargdinti visą šeimą. Norint išvengti tokių bėdų tereikia vieno dalyko – į pintines krauti tik gerai jums žinomus grybus.

Specialistės komentaras

Gydytoja klinikinė toksikologė Jūratė Margerienė:

- Jei įtariate apsinuodijimą grybais, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, nes tiek delsimas, tiek bandymas gydytis namuose gali atnešti dar daugiau žalos. Pagrindiniai negalavimo simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, šaltas prakaitas. Kuo vėliau jie pasireiškia, tuo rimtesnės apsinuodijimo pasekmės gresia. Pačių pavojingiausių nuodingų grybų veikimas pasižymi ir ilgiausiu latentiniu (užslėptu) periodu. Būkite atidūs – iš pradžių gali apgaulingai pasirodyti, kad jau pagerėjo, tačiau po 8–12 ar 24 valandų pasirodę simptomai dažnai jau reiškia labai sudėtingą žmogaus būklę. Tada būna nukentėję beveik visi vidaus organai, labiausiai – kepenys. Yra grybų nuodų priešnuodžiai, tačiau jie veiksmingi nuo apsinuodijimo dar nepraėjus trims paroms.

Jei pykinimas ir vėmimas prasideda po kokių dviejų keturių valandų, apsinuodijimas pavojingas tik tuo, kad netenkama elektrolitų, kalio, magnio ir kitų elementų, sutrikdomas organizmo skysčių balansas. Dėl to gali atsirasti ir širdies ritmo sutrikimų, įvairūs tirpimai. Tad tokiu atveju žmogus hospitalizuojamas tam, kad būtų atstatyta bendra organizmo veikla, į kraują sulašinami elektrolitų balansą atkuriantys preparatai.

Svarbu žinoti

Grybautojus dažniausiai panašumu į nuodingąsias musmires suklaidina tokie grybai kaip kelmučiai, ūmėdės, kalpokai, vėlyvą rudenį ir žaliuokės – visi tie, kurių skrybėlių apačia yra dryžuota.

Kartais ir voveraitė gali būti panaši į gelsvąją musmirę. Pavojingiausios yra žalsvosios ir pilkšvosios musmirės, jos puikiai prisitaiko prie sąlygų, kuriomis auga ir gali lengvai pradėti „simuliuoti“ kitus grybus. Jų kotą paprastai puošia vadinamasis sijonėlis, tačiau jei grybas jaunas, jo gali ir nesimatyti. Taip pat šis nuodingas grybas turi svogūnėlį, kurio neturi valgomieji grybai, todėl norint įsitikinti, koks tai grybas, jį reikėtų rauti, o ne pjauti.