Ką žinome apie laukinių paukščių kiaušinius?

Kauno ornitologai Tado Ivanausko zoologijos muziejuje sukaupė didžiulę ir margą laukinių paukščių kiaušinių kolekciją – joje yra per 3,5 tūkst. eksponatų. Šiuos kiaušinius padėjo paukščiai, perintys ant žemės ir po žeme, medžiuose ir krūmuose, ant vandens ir sausumoje bei pastatuose.

Raštų margumu stulbina pilkosios gervės ir vapsvaėdžio kiaušiniai.

Žavi gegutės kiaušinių (padeda jų apie 20) grožis ir mažumas, o štai gervės ir karvelio dėtyje tėra pora kiaušinių.

Didžiausio šiuo metu pasaulyje gyvenančio paukščio - Afrikos stručio – kiaušinis sveria apie 1,6 kg.

Mažiausio paukščio – kolibrio – kiaušinis sveria vos 0,6 g. Šio miniatiūrinio paukštelio lizdo dydis tolygus degtukų dėžutei.

Kuo didesnis paukštis, tuo mažesnius kiaušinius deda: kolibrio kiaušinis sudaro 25 proc. paukščiuko svorio, o Afrikos stručio - tik 1 proc.

Didžiausias Lietuvos paukštis – gulbė nebylė – deda 355 g svorio kiaušinius, o mažiausias – nykštukas (gyvena miškuose) – 1,2 g.

Manoma, kad XVIII a. Madagaskaro saloje dar gyvenęs ir išnykęs 3 m aukščio ir 400 kg svorio neskraidęs paukštis epiornis dėdavo apie 9 kg sveriančius kiaušinius.

Dauguma paukščių kiaušinius deda kiekvieną rytą kas 24 valandas.

Trumpiausiai kiaušinius peri geniai: pavyzdžiui, didysis margasis genys dėtį šildo tik 10 dienų. Daugumos žvirblinių paukščių jaunikliai ritasi po 12-14 dienų, vištinių – po 17-28. Net apie 80 dienų kiaušinius peri kai kurie albatrosai ir kiviai.

Šiuo metu Lietuvoje kiaušinius peri ar net jau šildo jauniklius krankliai, jūriniai ereliai, naminės pelėdos, egliniai kryžiasnapiai.
 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių