- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu gamtininkai dažnai sulaukia klausimo, kaip elgtis su šikšnosparniais, ypač jų kolonijomis, įsikūrusiomis gyvenamųjų namų palėpėse, stogo dangos plyšiuose ar kiaurose sienose. Daugelis tokios kaimynystės nenori, todėl teiraujasi, kokios prevencinės priemonės gali nuo to apsaugoti.
Šikšnosparniai – jautrūs saugomi gyvūnai, o kūdrinis pelėausis įrašytas į Griežtai saugomų rūšių sąrašą. Jie taip pat yra aktyvūs skraidančių vabzdžių, ypač uodų, naikintojai. Todėl vietose, kur įsikūrusi šikšnosparnių kolonija, uodų ir mašalų būna daug mažiau.
Žmogaus aplinkoje šikšnosparniai gyveno visada, nes čia vietų įsikurti yra daugiau, nei miškuose. Be to, čia palankesnė temperatūra, gausu vabzdžių.
Dalis šikšnosparnių žiemoti išskrenda į šiltuosius kraštus, kiti įsikuria rūsiuose. Tinkamų gyventi vietų jie ima dairytis balandį po žiemos miego ar grįžę iš tolimų kraštų. Jiems patrauklios senos sodybos, pastatai su šiferio stogu (dėl jų „bangose“ esančių ertmių), mažai vėdinamomis palėpėmis, taip pat sodo nameliai su konstrukcinėmis, todėl dažnai tuščiavidurėmis, sienomis.
Jeigu sąlygos tinkamos, tokiose vietose gali įsikurti ir gausios net 100–200 šikšnosparnių kolonijos. Veisimosi metu patinų kolonijos būna atskirai, jos ne tokios skaitlingos, tačiau patelių kolonijos, kuriose auginami jaunikliai, būna gausios, judrios ir triukšmingos.
Jeigu gyvenamojo pastato palėpėje, stoge ar kiauroje sienoje gyvena keletas šikšnosparnių, to galima ir nepastebėti. Tačiau kai įsikuria kolonija, žmones trikdo dieną naktį sklindantis cypimas, brazdėjimas. Iš dienojimo vietų išskrisdami šikšnosparniai išmatomis apteršia namų sienas ir langus.
Buvę šikšnosparnių kaimynais ir nenorintys šios kaimynystės žmonės dar prieš žvėreliams sugrįžtant pavasarį turėtų sandarinti plyšius, užtaisyti įskridimo angas. Jeigu apsižiūrėta tada, kai žvėreliai jau pradėjo lankytis, juos išprašyti galima tik sukuriant skersvėjus (kai kas siūlo naudoti ventiliatorių), skleidžiant aukšto dažnio garsus. Bet koks trikdymas šikšnosparniams tampa kliūtimi kurti naują koloniją, todėl jie persikelia į ramesnes vietas.
Jeigu kolonija jau įsikūrė ir jau gimę jaunikliai, tokios priemonės būtų pražūtingos. Jaunikliai gimsta pliki, iš pradžių juos patelės nešiojasi, po to palieka kolonijoje ir išskrenda maitintis. Kai jaunikliai jau patys gali skraidyti, kolonija gali persikelti į naujas vietas. Nors persikraustyti šikšnosparniai dažnai nusprendžia ir neraginami, jaunikliams paaugus ir ėmus skraidyti juos galima paskatinti minėtomis priemonėmis.
Norėdami apsaugoti šiuos retus gyvūnus ir tuo pat metu netapti jų kaimynais, gyventojai gali iškelti jiems specialius inkilus ar, dar geriau, kolonijoms apsigyventi tinkamas dideles „dėžes“. Jos tvirtinamos prie galinių sienų, frontonų, kuo aukščiau, ryto saulės apšviestoje pusėje, nes šikšnosparniai taip pat mėgsta šilumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...
-
Kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo2
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo. ...