Jūrų biologas: delfinai turi gyventi laisvėje

Grįžti į straipsnį

Anonimas

Tre, 2016-11-16 22:49

tai reiškia kad sąlygos yra ne tinkamos.

Raimundas

Tre, 2016-11-16 22:48

Ne tiesa, vanduo nuolat flirtuojamas ir per mėnesį pasikeičia kelis kartus. Na, vargu ar delfinai dalyvaujantys mokslo eksperimentuose yra ir dresuojami, bei pasirodo kaip artistai-tai taip pat ne tiesa. Gyvūnus, kad išliktų rūšys būtina laikyti ir - svarbiausia - veisti ne laisvėje, bet tam būtina sudaryti, kiek įmanoma dirbtines sąlygas artimas jų natūralioms, bet tai brangu, štai kodėl vis labiau dabar propaguojami, tokie veikėjai psiaudo gyvūnų teisių gynėjai. kai kur delfineriumus uždarė ir delfinus paleido ir... visi žuvo, toje taip vadinamoje "laisvėje". Tokie pasisakymai tolygu rūšių genocidui. Rūšių išsaugojimas yra būtina sąlyga ir mums išlikti Žemės planetoje, kol ne vėlu turime išmokti veisti ir laikyti ne laisvės sąlygomis visus dabar į Raudoną knygą įrašytus gyvūnas, nes tai būtina visų pirma mums. Esant normalioms dirbtinėms sąlygoms gyvūnai jaučiasi gerai ir dauguma jų išgyvena ne laisvėje kelis kart ilgiau nei laisvėje. Jei gyvūnų rūšis gyvena ne laisvėje trumpiau

mes

Ant, 2015-04-14 11:40

Idomu, kokia musu Delfinariumo vadoviu nuomone? Ar normalu, kai viename vieninteliame baseine "pliuskenasi" visi: ir specialistai ir burys makiazais nutepliotu "zvaigzduku" , ir vargsu delfinai? Vandenelis juk kasdien nekeiciamas?

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
G. Landsbergis susitiko su Eur...
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
Kauno gėlynai...
Medininkų pasienio punkte kil...
Laisvės alėjos muštynių by...
Sveikatos priežiūros darbuo...
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
Baisogala ir jos apylinkės, k...
Vilniaus televizijos bokšte p...

Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama

Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...

6
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?

Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...

6
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?

Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...

19
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?

Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...

4
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai

Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...

3
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis

Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....

3
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį

Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...

3
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės

Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...

9
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais

Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...

5
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų

Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...