Jei norite paragauti pavasario skanėsto, paskubėkite

Lietuvoje – šventė. Sakytum, kad Valstybės atkūrimo diena, kurią minime 99-ą kartą, yra lyg šio pavasario pradžia arba jo nuotaikos dalis. Gamtoje viena diena retai kada gali būti svarbi ir pastebima, ypač jei kalbėsime apie geruosius reiškinius.

Mūsų gyvenime ir valstybės istorijoje tai – labai solidu, žymu ir atmintina. Tada, prieš 99 metus, vasario 16-ąją buvo žiema. Dar žiema gamtoje. O pavasarį paskelbė apie Lietuvą galvoję šviesuoliai.

Šiandien dar tamsoje pragydusi didžioji zylė skelbia džiaugsmą. Niekas nesužinos, kas yra ten, mažoje paukščiuko širdelėje. Tačiau visi suprantame, kad jam smagu ir gera. Juk pavasaris, jo nuotaikos, jo orai. O jie jau veržiasi pas mus su pietvakarių vėjais.

Dar prieš mėnesį žadėjome, kad pavasario reikia šiemet laukti maždaug nuo vasario 18-osios. Taigi – sulaukėme. Tik jis neįvyksta per vieną dieną, nes tai – gamta. Ir tai – ne gamtos šventė, o didelio sudėtingo proceso dalis.

Pavasario mes laukiame labiausiai. Šiemet, kai daug kur žiema nebuvo panaši į tikrąją žiemą, jo pirmuosius žingsnius sunku pamatyti. Tačiau tą pasako ypatingas oras –žemės paviršiuje sukruto bakterijos, sukuriančios tik šiam metui būdingą aromatą. Sakoma – kvepia, nors to nejausime nei ją ardami, nei kasdami darže.

Žinoma, 2,5 valandos ilgesnė ir sparčiai ilgėjanti diena ir jos šviesa reiškia dar daugiau. O paukščiai, kol kas tik čia žiemoję ir aktyviai reaguojantys į šviesą, įgarsina savo džiaugsmą.

Ar pavasario vis dar turime laukti? Gali būti, kad esame jo pradžioje, todėl galime pasirinkti patys, nuo kada jį sau paskelbsime. Kad jis čia, liudija iš Vidurio Europos plintanti šiluma, su ja kartu keliaujantys paukščiai.

Jei reikia ko nors apčiuopiamesnio, tebūnie tai klevo sula. Kai kur ji jau teka. Gal ne visą laiką, tik dieną, saulelei šildant, o naktį sustoja. Šiemet klevai sulą tekins neilgai, tad norintys paragauti šio skanėsto turi paskubėti.

Kol mes žvalgėmės pavasario, lapės svaigo iš laimės ir šventė vestuves. Krankliai vis dar šėlsta, dabar jie labai gražūs – ne savo spalva, o judesiais, garsais, draugiškumu. Jūriniai ereliai sugrįžo į savo lizdus, nuo jų nenutolsta. O jei matote kokį vis lūkuriuojantį ant ledo, nesistebėkite – tai tikriausiai yra dar nesubrendęs paukštis. Tokių – ne baltomis, o tamsiomis, margomis uodegomis – yra daug.

Žuvinte laukiamos sugrįžtančios pilkosios žąsys, po keleto dienų turi pasirodyti gervės. Jau nurims vilkai, pirmuosius ragus numes taurieji elniai.

Dar labai žiemiška miškuose. Tačiau visi, kas nori rasti pavasarį, jį tikrai suras ir pamatys. Tik reikia jo ieškoti...



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vv

Vv portretas
Pilka gerve jau maciau.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo
    Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo

    Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, ki...

  • Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis
    Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis

    San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus. ...

    1
  • Itin reta veislė: šunys-dainininkai
    Itin reta veislė: šunys-dainininkai

    Naujosios Gvinėjos staugiantieji šunys, kartais dar vadinami dainininkais – vieni rečiausių šunų planetoje, mat išlikusių nelaisvėje jų yra vos šimtas. ...

  • Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau
    Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau

    Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. ...

  • Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis
    Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

    Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. ...

  • Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą
    Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą

    Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos region...

  • Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis
    Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis

    Domeikavoje gyvenanti Emilė Šmidtaitė nuo ankstyvos vaikystės tempė į namus visokius smulkius gyvius, kokius tik rasdavo gamtoje. Tačiau ir dabar trylikametės Emilės galva pramušta dėl įvairių gyvūnų, kurių įvairovė stebina ne vie...

    4
  • Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu
    Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu

    Didžiosios Britanijos televizijos laidų apie gamtą žvaigždė Davidas Attenborough (Deividas Atenboras) trečiadienį pagaliau įgijo sparnus: mokslininkai jo vardu pavadino 100 mln. metų senumo laumžirgį. ...

  • KTU rektorius Norvegijoje pagavo įspūdingą žuvį
    KTU rektorius Norvegijoje pagavo įspūdingą žuvį

    Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas žūklę Norvegijoje prisimins ilgai. Jis jūroje sugavo įspūdingą žuvį. ...

    5
  • Kokie pavojai tyko išskrendančių žiemoti gandrų?
    Kokie pavojai tyko išskrendančių žiemoti gandrų?

    Marcinkonyse daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praėjusį savaitgalį. Neretai vienoje vietoje buvo galima pamatyti šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai...

Daugiau straipsnių