Islandų sėkmės principas: gamtos gėrybes atiduoti į mokslininkų rankas

Islandų paprastas, drąsus ir teisingas mokėjimas pasirinkti neturėtų mūsų, lietuvių, stebinti. Juk būtent ši šalis nieko nepabūgusi pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Todėl nieko keisto, kad islandai nepuolė kūlvirsčiais į ekologijos madų traukinį, tačiau jokiu būdu nepasiduoda būti „nuodijami chemija“.

slandai pasižymi gebejimu derinti gamtos dovanas su naujaisiais mokslo pasiekimais, kitaip sakant, vadovaujasi principu: gamta duoda - mokslas veda į priekį.

Panašu, kad islandai kur kas ramiau žiūri į naujoves ir madas nei, tarkim, lietuviai ar juolab amerikiečiai. Pavyzdžiui, Islandiją, be abejonės, galima vadinti interneto valstybe. Juk internetas čia 4 GB spartos, o interneto pasiekiamumas užtikrintas beveik visoje šalyje (kuri savo plotu yra bent du kartus didesnė už Lietuvą, tačiau joje gyvena tik 326 tūkst. gyventojų), kompiuterių naudojimo lygis aukštas net tarp senjorų. Nepaisant akivaizdaus elektroninių knygų populiarumo, islandai pirmauja pasaulyje pagal spausdinamų knygų vienam gyventojui skaičių.

Islandijoje nejuntamas spaudimas rinktis tarp tradicinių įpročių ir naujovių. Didžioji dalis islandų siekia pasiimti geriausia iš praeities ir suderinti tai su modernumu.

Grožį iš lavos semia

Pastaraisiais metais islandiškos kosmetikos pasiūla stipriai išsiplėtė. „Bioeffect“ („Sif cosmetics“), „Willimey“, „Soley“, „Penzyme“ („Zymetech“), „No name cosmetics“ – tai tik keletas naujai „sužibusių“ Islandijos kosmetikos gamintojų.

Didžiausiomis inovacijomis iš išvardintų laikomos dvi - „Sif cosmetics“ sukurtas „Bioeffect“ ir „Penzym“. „Bioeffect“ serumas gimė iš daugiau nei 10 metų trukusio mokslininkų darbo, pritaikius naujausius mokslo pasiekimus. Šis produktas jau susižėrė šūsnį apdovanojimų ir įvertinimų.

Įdomu tai, jog nors serumas ir yra vienas pačių švariausių produktų, tačiau ekologiško produkto sertifikato neturi ir negali turėti. Dėl vienintelės priežasties: serumo gamybai naudojami kviečiai yra auginami ne ekologiškoje žemėje, o ugnikalnio lavoje, nesudarant sąlygų jokioms bakterijoms patekti į augalą. O ekologiško produkto sertifikavimo procedūros nenumato lavoje auginto produkto sertifikavimo. Beje, islandai ne itin daug dėmesio skiria ekologiškų produktų ženklinimui, ypač, jei prekė yra pagaminta Islandijoje.

Dar viena Islandijos grožio industrijos paslaptis jau prieš keliolika metų atskleista pasauliui. Žydroji lagūna – geoterminis SPA, yra viena lankomiausių turistinių vietų šalyje. Žydroji lagūna yra žmogaus veiklos suformuota, tačiau vis tiek vadinama gamtos stebuklu. Lagūnos vanduo yra turtingas įvairiais mineralais, pavyzdžiui silicio dioksidu ir siera. Elementų „kokteilis“ žydrojoje lagūnoje gydo įvairias odos ligas, tokias kaip žvynelinė psoriazė.

Lagūnoje, šalia viešbučio, restorano, SPA centro, parduotuvės, yra įsikūręs ir tyrimų ir vystymo padalinys, kuris koncentruojasi į odos ligų gydymą naudojant lagūnos vandenį.

Islandijos Šiaurės rytuose dar yra žalioji lagūna (Myvatn), taip pat gaminanti kosmetiką ir pritraukianti daug turistų. Tačiau tyrimai parodė, jog Myvatn lagūnos vanduo nepasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip Žydrosios lagūnos.

Žuvų taukai – net viešbučiuose

Islandijos universtitetas, privatūs investuotojai, kitos suinteresuotos šalys skiria daug dėmesio ir investicijų farmacijos sektoriui.

Keletas nedidelių laboratorijų dirba prie skirtingų, tačiau pažangių projektų. Viena tokių jau septyneri metai kuria vaistus sąnarių ligomis gydyti. Preparatas jau sukurtas ir bandomas, o rezultatai - stebinantys. Atsargiai kalbama, jog šis preparatas kovoja su kai kuriomis vėžio formomis. Ir vėl balansas tarp gamtos ir mokslo: viena pagrindių šio preparato sudedamųjų dalių gaminama iš krevečių.

Lietuviams jau irgi ne naujiena žuvų taukai ir jų teigiamas poveikis organizmui. O islandams žuvų taukų vartojimas - ilgaamžė tradicija. Kasryt dažnas islandas išgeria šaukštelį žuvų taukų. Tai sena, nors ir nelabai maloni tradicija, bet islandai sugebėjo paversti nuobodų ritualą, kažkuo smagiu. Daugelyje islandų viešbučių ant pusryčių stalo stovi butelis žuvų taukų!

Beveik visa energija – „žalia“

Vienas iš pačių gražiausių, ekologiškiausių ir tuo pat metu moderniausių islandiško principo „gamta plius mokslas“ pavyzdžių yra geoterminė energija.

Islandijoje 98 proc. (kai kurie šaltiniai nurodo 99 proc.) pagaminamos energijos yra „žalia“. Islandai išmoko gamtos jiems skirtą dovaną – karštas požemines sroves - paversti energija. Šiuo metu Islandija yra viena lyderių parduodant šį „know how“ kitoms valstybėms: Japonijai, Afrikos, Pietų Amerikos šalims.

Ūkininkų megztiniai – naujausias mados klyksmas

Ne vienas islandų menininkas tikina, jog sąmoningai ar nesąmoningai semiasi įkvėpimo iš islandiškos gamtos. Pastaruoju metu islandų juvelyrai, viena tokių Gudbjorg Kristin, itin dažnai naudoja (gan pigią) lavą derindami su brangiaisiais metalais ir akmenimis, kurdami juvelyrinius dirbinius. Be to dizaineriai dažnai naudoja islandišką vilną savo kūriniuose.

Pernai pasitelkę modernias rinkodaros ir komunikacijų priemones islandai sugebėjo pasiekti, kad senamadiškas, islandų ūkininkų, vilnonis megztinis, kuris islandiškai vadinamas „lopapeysa“, Londone tapo tikru mados hitu! Lietuvis muzikantas A. Mamontovas yra pasakęs, kad žmonės vilkintys tokį megztinį atrodo kaip bitės.

„Skyr“ užkariauja pasaulio sveikuolių skrandžius

Vienas iš absoliučių dėmesio rekordininkų yra islandiškas „skyr“. Tai tarpinis variantas tarp jogurto ir varškės, nors dauguma „skyr“ ragautojų norėtų jam tikslesnio apibūdinimo, tačiau jį sunku surasti.

„Skyr“ – pieno produktas, kurį islandai jau daug metų vartoja. Tačiau šiandien „skyr“ yra gaminamas naudojant naujausias technologijas bei pristatomas užsieniečiams. „Skyr“ jau pamėgtas Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Amerikoje. Jis vertinamas dėl to, kad yra liesas ir turi labai daug kalcio bei baltymų.

Kitas, „super maistu“ tapęs produktas yra islandiški jūros dumbliai (pagrindinis eksportuotojas „Islenskt hollusta“). Dumbliai surinkti iš islandiškų vandenų yra švaresni nei tos pačios rūšies dumbliai surinkti, tarkim, prie Kinijos krantų.

Naudingų medžiagų kiekis džiovintus dumblius pavertė sveikuolių itin mėgiamu maistu, o išskirtinis skonis priviliojo gurmanus.

Iš nesuskaičiuojamos galybės šalyje augančių juodųjų uogų islandai jau pradėjo gaminti sultis. Tačiau atrado, jog specialus šių uogų sulčių mišinys su sojos padažu bei minėtais dumbliais yra nepakartojamas žuvies marinatas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių