Į pagalbą jau snaudžiantiems augalams

Kada baltinti?

Šalčiai, kaip visada, visus užklupo netikėtai. Pasak dr. V.Baronienės, galime guostis nebent tuo, kad ne tik mes nespėjome visų rudens darbų nudirbti, bet ir augalai žiemai dar nebuvo pasiruošę. Štai ir kloja sniegas šakas su lapais, kartais dargi žaliais.

Su dendrologe pirmiausia kalbėjomės apie vaismedžių baltinimą, nes, kaip žinia, baltinti medelių kamienus pavasarį – beveik beprasmis darbas. Kaip sakė dr. V.Baronienė, baltinama tam, kad nesutrūktų medžių, o ypač – jaunų, žievė, kai vasarį ar kovą saulėtomis dienomis ji įkaista, o šaltomis naktimis atvėsta ir dėl šios priežasties sutrūkinėja – tai atidaro vartus pavasarį įvairiems ligų sukėlėjams. Apsaugodami vaismedžio žievę nuo įplyšimų, apsaugosime medelį ir nuo daugelio ligų.

"Baltinti reikėtų, kai bus geri orai, kai temperatūra baltinimo metu nebus minusinė ir nebus kritulių, nes baltinti skirtas skiedinys turi išdžiūti. Prieš baltinimą būtina metaliniu šepečiu nugrandyti žievės atplaišas, kerpes, samanas. Visa tai reikia surinkti ir sudeginti, nes tose nuograndose bus gausu žiemoti susirinkusių kenkėjų, įvairių ligų sukėlėjų. Kadangi baltinimo mišinyje yra fungicidų, jis apsaugos vaismedį nuo grybinių ligų. Nors senesni, stora žieve medžiai lengviau ištveria pavasario paros temperatūrų svyravimus, tačiau ir jiems baltinimas yra naudingas", – teigė dr. V.Baronienė.

Ką ir kaip mulčiuoti

Pasak pašnekovės, kai nusistovės tinkami augalų apsaugai žiemą orai, t.y. kai nakties ir dienos temperatūra bus minusinė, tuomet bus galima mulčiuoti jaunus ar neseniai persodintus bei šalčiui jautresnius augalus, pavyzdžiui, Tunbergo raugerškius, veigeles, hortenzijas. Juos galima mulčiuoti nerūgščiomis durpėmis, kompostu, švariais sausais šiaudais, lapuočių pjuvenomis, smulkinta medžių žieve ar nukritusiais, bet ne vaismedžių lapais. O štai rododendrus, viržius, bruknuoles, magnolijas, šilauoges geriau mulčiuoti rūgščiomis durpėmis. Svarbu mulčiuoti taip, kad durpės neliestų augalo kamieno, nes sudrėkęs mulčias gali pridaryti žalos medeliui. Mulčio sluoksnis neturėtų būti storesnis nei 30 cm.

"Mulčias saugo šaknis nuo šalčio, išdžiūvimo. Į žemę verta žiemai įkasti ir nedideliuose vazonuose ar kitose talpose augusius augalus. Tačiau tokiems augalams būtų saugiau įnešus juos į šaltą patalpą. Spustelėjus rimtesniam šaltukui, jautresnius šalčiui neaukštus medelius ir krūmus reikėtų pridengti, pavyzdžiui, eglišakėmis, nes jos praleidžia orą, o augalo žievė tampa neprieinama kiškiams. Šio darbo, kaip ir anksčiau minėtų, nesistenkime atlikti tuoj pat – reikia sulaukti pastovesnės minusinės temperatūros. Antraip per anksti uždengti augalai blogiau ištvers stipriausius žiemos speigus, iššus, sirgs grybinėmis ligomis.

Pravers ir repelentai

Anot dendrologės, žemų augalų apsaugai nuo šalčio tinka ir įvairios kitos medžiagos, laidžios orui ir drėgmei – sausi švarūs lapai, šiaudai, seni laikraščiai, kartonas. Beje, daugelis visžalių augalų, ypač rododendrai, bereinučiai, buksmedžiai, mahonijos, puskiparisiai, kūgiškos baltosios eglutės, labiau nukenčia ne nuo šalčio, o nuo saulės. Todėl jau sausį juos būtina pridengti iš rytų ir pietų pusės. Iš bėdos galima pavėsinti ir kitaip – iš saulės pusės netoli augalų ant kuolų ištempti daržo plėvelę ar kokį pusiau permatomą audinį. Pavyzdžiui, senas užuolaidas. Miesto pakraščių, rajono gyventojai jaunus medelius nuo kiškių ar stirnų gali apsaugoti, patepę augalus specialiais repelentais, kurių yra specializuotose parduotuvėse, arba aprišę kamienus eglišakėmis, šiaudais ar popieriumi.

Kalbant apie žydinčių dekoratyvinių lianų apsaugą žiemą, nusistovėjus minusinei dienos temperatūrai, reikėtų pridengti prilenktas prie žemės raganes, paguldytas ant eglišakių laipiojančias rožes. Jaunus vynmedžius taip pat reikėtų prilenkti ir apdengti, o vyresni būna atsparesni. Tie vijokliniai augalai, kurių nekarpome ir neprilenkiame (ląstūnės, aktinidijos, kartuolės, sausmedžiai), lengviau ištvers šalčius su šiltais batais, t.y.mulčio sluoksniu šaknų zonoje.