- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį, rugpjūčio 5 dieną Lietuvos zoologijos sodas drauge su aplinkos ministerijos atstovais į laisvę paleido lūšies patelę. Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ jauniklė lūšies patelė gimė Lietuvos zoologijos sode. Kad prisitaikytų prie gyvenimo laisvėje, gyvūnas buvo laikomas „Žvėrinčiuje“ įrengtame tam skirtame adaptaciniame aptvare. Lūšį buvo planuojama išleisti VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Novos girininkijos miškuose drauge su „Žvėrinčiaus“ savininko Petro Zebrišiaus užauginta lūšimi. Gyvūną nutarta išleisti būtent Kazlų Rūdos girioje siekiant atkurti čia kažkada gyvavusią jų populiaciją.
Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vadovas Linas Bužinskas pasakojo, jog išleidimo vieta pasirinkta tinkamai: „Šiuose miškų masyvuose pastebėtos net kelios poros lūšių. Ši vieta unikali tuo, jog yra ganėtinai atskira nuo kitų miškų, todėl lūšys joje gali adaptuotis saugiai, be kitų plėšrūnų intervencijos. Kazlų rūdos miške gausu aikštelių, properšų, kuriose medžių tankumas mažesnis, todėl lūšims čia lengviau susimedžioti grobį – kanopinius gyvūnus ir graužikus.“ – pasakojo L. Bužinskas.
Į lūšies paleidimą laisvėn Novos girininkijos miškuose atvyko ir Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas. Viceministras džiaugėsi tokio projekto tęstinumu: „Labai džiugu, kad lūšių populiacija ir toliau atkuriama, net ir pasibaigus oficialiam projekto laikotarpiui. Ateityje reikėtų skirti daugiau dėmesio brakonierių veiklos ribojimui ir didesnių baudų taikymui pažeidėjams. Gaila, kad pasibaigus projektui, dėl finansų trūkumo lūšys yra paleidžiamos be specialių sekimo antkaklių. Tai leistų stebėti gyvūno kelionę gamtoje, suteiktu naudingų žinių apie šių gyvūnų elgseną gamtoje“ – savo apmąstymais dalinosi viceministras.
Zoologijos sodas jau kelintus metus sėkmingai dalyvauja nykstančių rūšių – balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių, gausinimo Lietuvoje projektuose. Per keletą pastarųjų metų zoologijos sodas šiems projektams išveisė 6 didžiuosius apuokus ir 4 lūšis, kurie po tam tikro adaptacinio laikotarpio buvo išleisti į laisvę. 2014 m. liepos mėnesį Lietuvos balinių vėžlių populiaciją papildė ir 101 vėžliukas, išaugintas zoologijos sode. Šių metų rugpjūčio mėnesį į laisvę taip pat išleista lūšies patelė. Šis gyvūnas paženklintas mikroschema.
Pirmą kartą iš Lietuvos zoologijos sodo lūšis paleista į laisvę 2011 metų, rugpjūčio 10 dieną. Tuomet paleista lūšiukė buvo 15 mėnesių amžiaus, vardu Pėdutė. Pėdutė tapo pirmąja Lietuvos zoologijos sodo istorijoje išauginta lūšiuke, paleista į laisvę. Zoologijos sode dirbantys specialistai ir toliau sėkmingai veisia ir taip saugoja įvairias gyvūnų rūšis nuo išnykimo: „Gyvūnų veisimą įtakoja skirtingas klimatas, tinkamai jiems įrengti voljerai, gerai parinkta mityba ir šėrimas, veterinarijos ir gyvūnus prižiūrinčio personalo profesionali priežiūra. Potencialiai sėkmingą veisimo programą gali įtakoti netgi tinkamai parinkta gyvūnų pora“, – komentavo sodo vyr. biologė Virginija Raudeliūnienė.
Praeityje paprastosios lūšys buvo paplitusios beveik visoje Europoje išskyrus Iberijos pusiasalį, tačiau XX amžiaus viduryje vakarinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Paskui pradėta paprastąsias lūšis išleisti atgal į gamta ir tai sėkmingai vykdoma iki šiol. Nemažai visų šios rūšies atstovų gyvena Sibire. Apie 1970 m. Lietuvoje gyveno 150–200 lūšių, kurį laiką jos medžiotos. 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno tik kelios dešimtys paprastųjų lūšių. Paskutiniais skaičiavimais Lietuvoje laisvėje yra apie 100 lūšių. Latvijoje lūšių medžioklė dar vis nėra uždrausta.
Lietuvos zoologijos sodas taip pat dalyvauja ir Europoje nykstančių rūšių veisimo programose (European Endangered species Programme EEP – eng.). Atvykus į zoologijos sodą nuo šiol ant kiekvienos gyvūnų rūšies, dalyvaujančios EEP programose voljero galima rasti specialų žymėjimą ir papildomą informaciją apie šios rūšies biologinius ypatumus. EEP programose visoje Europoje dalyvauja beveik 400 skirtingų gyvūnų rūšių, tarp jų ir Lietuvos zoologijos sode esanti Rotšildo žirafos, karčiuotieji vilkai, snieginiai leopardai ir kt. rūšys..
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...