- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Gamtos inspektoriai“: kaip Nemuno delta rūpinasi Lietuva ir kaip – Rusija?
-
„Gamtos inspektoriai“: kaip Nemuno delta rūpinasi Lietuva ir kaip – Rusija?
-
„Gamtos inspektoriai“: kaip Nemuno delta rūpinasi Lietuva ir kaip – Rusija?
-
„Gamtos inspektoriai“: kaip Nemuno delta rūpinasi Lietuva ir kaip – Rusija?
-
„Gamtos inspektoriai“: kaip Nemuno delta rūpinasi Lietuva ir kaip – Rusija?
-
„Gamtos inspektoriai“: kaip Nemuno delta rūpinasi Lietuva ir kaip – Rusija?
-
„Gamtos inspektoriai“: kaip Nemuno delta rūpinasi Lietuva ir kaip – Rusija?
-
„Gamtos inspektoriai“: kaip Nemuno delta rūpinasi Lietuva ir kaip – Rusija?
Viena gražiausių, kaskart iš naujo atrandamų Lietuvos vietų – Nemuno deltos regioninis parkas. Tai itin jautri ir griežtai saugoma gamtinė teritorija. Ilgesniais savaitgaliais ar per vasaros atostogas čia suvažiuoja tie, kam didieji pajūrio kurortai gerokai įgrisę. Laukinė gamta, daugybė vietų, kur gali jaustis nematomas ir netrukdomas. Nebent aplinkos apsaugos inspektorių, kurie čia, didžiausios Lietuvos salos pakrantėse ir užutėkiuose, nuolat reidus vykdo.
Jei turite meškerę – didelė tikimybė, kad teks pabendrauti su pareigūnais.
Kasmet, nuo balandžio 20-osios iki gegužės 20-osios, Nemuno deltos regioniniame parke galioja draudimas žvejoti karšius. Tuo metu šios žuvys į Nemuno žiotis suplaukia neršti. Griežta taisyklė – pagavai, paleisk iš karto. Sąžiningi žvejai ją žino ir dar vaikus pamoko. Net fotografuotis su karšiu rankoje – draudžiama, žuvis turi būti nedelsiant paleista į vandenį.
To nepadarius gali tekti sumokėti baudą nuo 120 eurų ir dar atlyginti gamtai padarytą žalą – 66 eurus už vieną karšį. Tiek suplonės ne tik piniginė, teks atsisveikinti ir su meškere. O jei taisyklės „pagavai-paleisk” nepaisysite Minijos upėje ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate – įkainiai už padarytą žalą gamtai bus didinami 3 kartus. Baudos nemenkos, tačiau pareigūnai vos spėja rašyti protokolus.
Krante patruliavęs pareigūnų ekipažas pastebėjo, kaip vienas meškeriotojas, užuot paleidęs, ėmė doroti ką tik sugautą karšį. Pareigūnai neabejoja, kad taisykles iš Vilniaus atvykęs vyras puikiai žino, mat jo žvejybos dokumentai – be priekaištų.
Dar viena taisyklė: Nemuno deltos regioniniame parke turėti asmens dokumentą privalu net jei neturite meškerės. Tai pasienio ruožas, kuriame būti be paso ar asmens tapatybės kortelės – draudžiama. Todėl kateriu plaukusiai šešių vyrų kompanijai priekaištų turi ne tik aplinkosaugininkai, bet ir pasieniečiai: trys vyrai neturi asmens tapatybės dokumentų.
Rusams galima viskas?
Pažiūrėkit geriau į kitą krantą, – sako besipiktinantys žvejai. Kitame krante – kita valstybė ir kiti įstatymai. Ten – Rusijos federacijos teritorija. Stebėdami, kaip rusai į maišus krauna dešimtis kilogramų karšių, Lietuvos aplinkosaugininkai gūžčioja pečiais. Dar visai neseniai rusams čia ne tik žvejoti, bet ir koją įkelti buvo draudžiama. Rezervatas. Tačiau šiandien akivaizdu, jog kaimyninėje šalyje įstatymai suprantami kiek kitaip nei Europos Sąjungoje. Prabangūs visureigiai statomi tiesiai ant žolės, prie pat vandens, paukščių perėjimo vietose kūrenami laužai ir maišais žvejojamos neršiančios žuvys...
Karšis gyvena visoje Europoje – į rytus nuo Pirėnų ir į šiaurę nuo Alpių. Lietuvoje – daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių, kaip ir žvejų, yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Karšis labai vislus – iki 300 tūkst.ikrelių, todėl sugavus šią žuvį neršto metu privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandenį, kad Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis žūklės ištekliais, kurie, griežtos aplinkosaugininkų kontrolės dėka, vėl pamažu didėja.
Iš viso, patruliuodami kartu su laidos „Gamtos inspektoriai” žurnalistais, aplinkosaugininkai surašė 15 protokolų už įvairius žvejybos taisyklių pažeidimus.
Laida „Gamtos inspektoriai” – gegužės 26 d. 19.05 val. per LRT televiziją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejuje – pirmieji ruoniukai-pamestinukai
Šį sekmadienį į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas pirmasis šiemet pajūryje rastas išsekęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Apie jį pranešė žmonės, pastebėję gyvūną krūmuose ties molu Smiltynėje. ...
-
Jungtinėje Karalystėje – sumaištis: žmonės masiškai atiduoda gyvūnus į prieglaudas3
Vis daugiau britų atsisako savo augintinių dėl augančių pragyvenimo išlaidų. Gyvūnų prieglaudos sako sulaukiančios rekordinių skaičių atstumtų keturkojų. ...
-
Vandens telkiniuose draudžiama plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais6
Nuo šeštadienio visuose vandens telkiniuose draudžiama plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais. Šis draudimas galios iki kovo 31 dienos, pranešė Aplinkos ministerija. Išimtis taikoma tik vandenų keliuose, taip pat ...
-
Miškų tarnyba: pušinis pjūklelis reikšmingos žalos pušynams Ignalinoje šiemet nedarys2
Pušiniam pjūkleliui pernai pažeidus apie 6,7 tūkst. hektarų Ignalinos rajono miškų, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) teigia, kad šiemet pušynų lajų pakenkimai bus „nepavojingi ir menki“. ...
-
Tirpstančių ledynų prognozė: Europos šiemet laukia šilta ir sausa vasara7
Mokslininkai įsitikinę, kad stebint Grenlandijos ledo dangos tirpimą galima nuspėti vasaros orus Europoje. ...
-
Šiauliečiai piktinasi: nukirstas istorinis Spaudos ąžuolas3
Istorinis, prieš beveik 100 metų Šiauliuose pasodintas Spaudos ąžuolas – nukirstas. Vietoj jo ir dar dviejų klevų už mėnesio bus pasodinti trys nauji brandūs medžiai, tačiau šiauliečių šis faktas nedžiugina. Žmon...
-
Ceikinių g. ąžuolą nukirtę NT vystytojai miestui išmokės 150 tūkst. eurų kompensaciją6
UAB „Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Sostinės savivaldybė nurodo, kad lėšas panaudos apželdinimo projektams. ...
-
Viena baisiausių ligų, kuri gali pražudyti jūsų augintinį: kaip apsaugoti?
Žmonėms saugantis erkių platinamo erkinio encefalito ar laimo ligos, veterinarijos gydytojai perspėja apie keturkojams pavojingas erkių pernešamas ligas. Viena iš jų – babeziozė. Plačiau apie šią ligą, kuria dažniausiai su...
-
Teršiate aplinką? Galite netekti turto8
Aplinkos teršėjai gali netekti turto. Tokią tvarką įteisinti siūlo Aplinkos ministerija. Tiesa, baudos už aplinkos teršimą niekur nedingtų. Kokio turto gali netekti teršėjai ir kodėl jau galiojančių baudų jiems nepakanka, pasa...
-
Po beveik metų trukusios reabilitacijos į Baltiją sugrįžo ruoniukė Kaniukė2
Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama Lietuvos jūrų muziejuje. ...