- Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos regionus savaip išbandė škvalas – vienur laužė medžius ir vertė stogus, kitur sėjo rinktinius ledo gabalus.
Tačiau škvalas ir audros nutilo, nes vėl sugrįžtame į brandžią vasarą, kuriai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą. Iš tikrųjų dar dvi savaites mes būsime su ja, o jei pasiseks, vasariškais orais mėgausimės ir pirmąją rugsėjo dekadą. Taip būna dažnai, tuo stebėtis neturėtume. Tačiau to reikalauti iš gamtos taip pat neturime teisės.
Nuo balandžio gamta viską augino – tada prasidėjo vegetacija, paukščiai suko lizdus, žvėrys vedė jauniklius ir viena kitą keisdama ritosi vis nauja vabzdžių karta. Penketas darbingų gamtos mėnesių yra svarbiausias visų metų laimėjimas.
Jo gamtai ir mums prireiks per ilgus septynis mėnesius, kai gyvenimas pateiks savotišką egzaminą ir klausimą, o ką veikėte tada, kai reikėjo kurti, auginti ir kaupti – ruoštis. Ne, tas kaupimas nėra tik grūdų, grybų, uogų – fizinio maisto ar išteklių rinkimas. Tai – mūsų jėgos, sveikata ir gera dvasinė būsena.
Gamta per šiuos mėnesius pasiruošė tinkamai. Šiemet ji užaugino ir skrydin paleido kaip niekada daug paukščių. Ir nors kai kam atrodė, kad gandrai prarado nemažai jauniklių, jų pulkai nebuvo retesni. Šiandien sakome „nebuvo“, nes beveik visi gandrai jau iškeliavo. O tie, kurie liko, išskris per savaitę. Jau pradingo čiurliai, labai aktyviai skrenda vasaros žvirbliniai paukščiai.
Tačiau kai kas vasaros gerus orus supranta kitaip: prieš porą dienų Juodkrantėje, Kuršių marių pakrantėje, stebėjau net devynis didžiosios anties ančiukus, kuriems buvo ne daugiau kaip trys savaitės, taigi – jie išsirito pačioje liepos pabaigoje, o gal net rugpjūtį. Kad jie tikrai tokie jauni, liudijo dar visai be plunksnų jų sparneliai ir pūkais apšepusios galvos.
Kažką panašaus apie mažus savo vaikus skelbė karvelis, kasdien vis ūbavęs viename berže. Kad ir kaip galvosi, visada turi žinoti – paukščiai gieda tik prie savo lizdo. Ir – ne prie tuščio lizdo.
Jau ne vieną vasarą bergždžiai laukiame žiogų koncertų. Kažkas keisto vyksta jų pasaulyje. Nes kaip kitaip paaiškinsi, kodėl nesigirdi to vientiso garsaus jų zirzimo.
Žinome, kad daug žiogų sumalame, sunaikiname savo baisiai birbiančiomis žoliapjovėmis, kuriomis pakeitėme dalgius. Atseit, dalgiu šienauti jau nemadinga, sunku. O štai birbiantis, ausų būgnelius plėšantis ir orą teršiantis agregatas yra pažanga. Negi taip yra iš tikrųjų? Negi taip pigiai mes nuperkami?
Į miškus vis dažniau traukiame grybauti, brukniauti. Jau praėjo vaistažolių metas, taigi girion eiti būtina ne visada. Greitai prasidės briedžių ir tauriųjų elnių ruja, tad didiesiems girios žvėrims reikės visai paprastos mažos mūsų dovanos – ramybės. Aš tikiu, kad mums nebus sunku ją suteikti!
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...