Gamtininkas: pelkėse – ne tik įdomūs augalai, bet ir dovanos

– Ar nepavojinga šiuo metu brautis į pelkes?

– Į pelkes brautis nereikėtų, bet įžengti, susipažinti galima. Pavojų pelkėse nėra tokių, kokius kartais rodo filmuose, ypač jei būsime atsargūs. O įdomių dalykų galima rasti. Tik įžengę į pelkę, galime pajusti ypatingą aurą, kvapą. Pelkėse, žinoma, pirmiausia pamatome kiminus, o užuodžiame gailius. Taip pat daugelis girdėjo apie uogą, liaudyje vadinamą girtuokle, o gamtininkai ją vadina vaivoru. Senas mitas apie girtuoklę – kad, renkant šias uogas, galima apsvaigti.

– Galima ar ne?

– Teisingai, apsvaigti galima, bet ne dėl vaivorų, o dėl nuodingų gailių. Labai įdomu, kad dabar juos mokslininkai priskyrė kilmingai rododendro genčiai. Kai gailiai žydi, o bitės neša medų, tas medus yra nuodingas, todėl su gailiais reikia atsargiau.

Bet jų puokštelė spintoje atbaidys kandis. Tai galima daryti, ypač retai vėdinamose spintose.

– Ko dar, be girtuoklių, galima prisirinkti?

– Greitai bus galima prisirinkti spanguolių. Spanguolė – ta pelkės dovana, kurią tikrai galima ir reikia rinkti, tik nereikėtų rinkti tada, kai ji dar neprinokusi, nes ir pačią spanguolę sunaikinsime, ir naudos negausime.

O vienas įdomiausių augalų, kurį pirmiausia pamatome ir per kurį žengiame, yra kiminai – samanos. Kiminai – atskira samanų grupė (samanų Lietuvoje yra 35 rūšys). Kiminus kažkas pavadino amžinu augalu, amžina samana, nes jie neturi nei šaknų, nei samanoms būdingų rizoidų.

– Kas yra rizoidai?

– Rizoidai – tokie plaukeliai, kuriais samanos įsitvirtina dirvoje, bet kiminai jų neturi. Jie turi viršūnę, kuria auga nuolatos keletą centimetrų per metus į viršų, ir turi apačią, kuri kasmet nunyksta ir virsta durpėmis.

Labai įdomu, kad po vieną kiminai negalėtų augti, štai kodėl pelkėse tokie didžiuliai jų kilimai. Paėmę vieną kiminą ir atsargiai ištraukę, pamatytume, kad jis gležnas ir užsibaigia niekuo. Todėl, jei pelkėje nebūtų kiminų, gamta tiesiog turėtų juos išrasti.

– O kodėl būtent pelkėje kiminai auga?

– Kiminas ypatingas dar viena savybe – jis turi dviejų tipų ląsteles. Vienos ląstelės yra chlorofilinės, o kitos kaupia vandenį – dėl jų pelkės ir tampa pelkėmis. Kiminų gausa pelkėje sukaupia didžiulę drėgmę.

Vienas pelkėtyrininkas palygino, kad pelkė yra lyg žalias vulkanas, iš kurio vidurio veržiasi kiminai, kaupia drėgmę, ir taip aukštapelkės gyvuoja kaupdamos didžiulį vandens kiekį. Pelkės lyg ir žemės inkstai – išvalo didžiulį kiekį vandens.

– Pelkėse dar slepiasi lietuviškos orchidėjos. Kokie tai augalai?

– Tai gegužraibinių šeimos augalai. Gegūnes, gegužraibes visi yra matę drėgnose pievose ir pelkėse, ypač tarpinio tipo pelkėse. Galima pamatyti labai įdomių orchidėjų, bet jas pamatys ne kiekvienas, nes jos smulkutės, pavyzdžiui, dvilapis purvuolis, vienlapis gedutis, pelkinė laksva. Tai sprindžio didumo orchidėjos, jam pamatyti labai sunku, o kai nežydi, beveik ir neįmanoma.

– Jos panašios į mums įprastas?

– Tikrai nepanašios. Jos labai kuklios, bet jų įdomu ieškoti – mokslininkai dažniausiai vaikšto pasilenkę, kad jų nepražiūrėtų, o radę labai džiaugiasi, nes tai reti ir sparčiai nykstantys augalai. Tad naujos jų radavietės Lietuvoje yra svarbios.