- LRT RADIJO „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dažniau pažintinių takų aplinkoje nebeįrengiamos šiukšliadėžės, šiukšlių konteineriai, lauko tualetai, nes siekiama, kad žmogus ten neužtruktų ilgai, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Anot jo, lankytojai į pažintinį taką dažniausiai atvažiuoja automobiliais, todėl šiukšles neturėtų būti sunku išsivežti.
– Kada pažintiniai gamtos takai atsirado Lietuvoje?
– Lietuvoje pažintiniai gamtos takai šiandien nėra naujovė, tai nieko nestebina, bet maždaug prieš 30 metų gamtos takai buvo tik pradėti kurti. Atsiradimo pradžia, žinoma, buvo labai įvairi. Druskininkuose buvo pradėti kurti sveikatingumo takai, tačiau jų profilis šiek tiek kitoks.
Gamtos takai atsirado praėjusiame amžiuje, apie 80-uosius ar 90-uosius metus. Reikia paminėti, kad Lietuva tuometinėje Sovietų Sąjungoje buvo viena pirmųjų. Estai, latviai ir lietuviai pirmieji pradėjo kurti takus.
Prie ištakų prisidėjo ir amžiną atilsį profesorė habilituota daktarė Elena Šapokienė, parengusi pirmą leidinį apie mokomuosius gamtos takus. Ten ji nurodė jų paskirtį. Paskirtis ir dabar nekinta – takai skirti pažinti, pamatyti gamtą, suvokti, kas yra gamta, išmokti ją saugoti ir formuoti vertybes.
– Kiek tas pažinimas suderinamas su gamta? Dažniausiai takai įrengiami saugomose, unikaliose teritorijose.
– Lietuvoje šiuo metu yra apie 200 pažintinių gamtos takų. Jų tikrai daug, yra iš ko pasirinkti. Jie labai įvairūs savo atstumais, maršrutais, savo įrengimu, kai kurie skirti mažiesiems, kai kurie – suaugusiems, kai kurie netgi įrengti rezervatuose, kur lankymas iš viso ribojamas, takas nutiestas rezervato pakraščiais.
Lankyti gamtos takus reikėtų pasiruošti, nes einama su tam tikru tikslu. Žinoma, tai ir tam tikras fizinis aktyvumas. Vidinio tako ilgis yra 1,5–3 km, yra ir 5–7 km ilgio takų. Tai reikalauja tam tikro fizinio pasirengimo.
– Labai skiriasi, ar esi nusiteikęs pasivaikščioti po ąžuolyną, ar po pelkę.
– Be abejo, pelkėse takai įrengiami visų pirma tam, kad žmonės nekeliautų, kur nori. Pelkės yra saugomos, dažniausiai tai ichtiologiniai draustiniai. Pageidaujama, kad įrengtu lentų taku lankytojai eitų, nenaikindami augalijos, negąsdindami gyvūnijos. Ąžuolynuose takai taip pat įrengiami specialiai.
Visi gerai žino populiarų Dūkšto ąžuolyno taką. Jo paskirtis įvairesnė, nes ąžuolyno ekosistemą pažinti gana sudėtinga – labai daug augalų, gyvūnų, vabzdžių. Ąžuolyne yra ir įvairių kitų dalykų: skulptūrų, etnokultūros elementų.
Būna mitologinių takų. Pavyzdžiui, vienas naujausių įkurtas Sirvėtos regioniniame parke, Šventos kaime, einant ūksmingu eglynu galima pažinti senovės baltų dievybes, kurių ten yra 20–30.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...