Gamtininkas paaiškino, kodėl eidami pažintiniais takais nerasite šiukšliadėžių

  • Teksto dydis:

Vis dažniau pažintinių takų aplinkoje nebeįrengiamos šiukšliadėžės, šiukšlių konteineriai, lauko tualetai, nes siekiama, kad žmogus ten neužtruktų ilgai, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Anot jo, lankytojai į pažintinį taką dažniausiai atvažiuoja automobiliais, todėl šiukšles neturėtų būti sunku išsivežti.

– Kada pažintiniai gamtos takai atsirado Lietuvoje?

– Lietuvoje pažintiniai gamtos takai šiandien nėra naujovė, tai nieko nestebina, bet maždaug prieš 30 metų gamtos takai buvo tik pradėti kurti. Atsiradimo pradžia, žinoma, buvo labai įvairi. Druskininkuose buvo pradėti kurti sveikatingumo takai, tačiau jų profilis šiek tiek kitoks.

Gamtos takai atsirado praėjusiame amžiuje, apie 80-uosius ar 90-uosius metus. Reikia paminėti, kad Lietuva tuometinėje Sovietų Sąjungoje buvo viena pirmųjų. Estai, latviai ir lietuviai pirmieji pradėjo kurti takus.

Prie ištakų prisidėjo ir amžiną atilsį profesorė habilituota daktarė Elena Šapokienė, parengusi pirmą leidinį apie mokomuosius gamtos takus. Ten ji nurodė jų paskirtį. Paskirtis ir dabar nekinta – takai skirti pažinti, pamatyti gamtą, suvokti, kas yra gamta, išmokti ją saugoti ir formuoti vertybes.

– Kiek tas pažinimas suderinamas su gamta? Dažniausiai takai įrengiami saugomose, unikaliose  teritorijose.

– Lietuvoje šiuo metu yra apie 200 pažintinių gamtos takų. Jų tikrai daug, yra iš ko pasirinkti. Jie labai įvairūs savo atstumais, maršrutais, savo įrengimu, kai kurie skirti mažiesiems, kai kurie – suaugusiems, kai kurie netgi įrengti rezervatuose, kur lankymas iš viso ribojamas, takas nutiestas rezervato pakraščiais.

Lankyti gamtos takus reikėtų pasiruošti, nes einama su tam tikru tikslu. Žinoma, tai ir tam tikras fizinis aktyvumas. Vidinio tako ilgis yra 1,5–3 km, yra ir 5–7 km ilgio takų. Tai reikalauja tam tikro fizinio pasirengimo.

– Labai skiriasi, ar esi nusiteikęs pasivaikščioti po ąžuolyną, ar po pelkę.

– Be abejo, pelkėse takai įrengiami visų pirma tam, kad žmonės nekeliautų, kur nori. Pelkės yra saugomos, dažniausiai tai ichtiologiniai draustiniai. Pageidaujama, kad įrengtu lentų taku lankytojai eitų, nenaikindami augalijos, negąsdindami gyvūnijos. Ąžuolynuose takai taip pat įrengiami specialiai.

Visi gerai žino populiarų Dūkšto ąžuolyno taką. Jo paskirtis įvairesnė, nes ąžuolyno ekosistemą pažinti gana sudėtinga – labai daug augalų, gyvūnų, vabzdžių. Ąžuolyne yra ir įvairių kitų dalykų: skulptūrų, etnokultūros elementų.

Būna mitologinių takų. Pavyzdžiui, vienas naujausių įkurtas Sirvėtos regioniniame parke, Šventos kaime, einant ūksmingu eglynu galima pažinti senovės baltų dievybes, kurių ten yra 20–30.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ruta

Ruta portretas
Šiukšles išsinešti tikrai galima. Bet neįrengti tualeto? Nesuvokiu.

Na na

Na na portretas
7 km praeis vaikis su tėvais...ir užsimanys py py. Aišku bus atlikta šalia tako,nedarys gi į kelnes. Tai ekologiški kvapai paplis.....

AK

AK portretas
Paskaitome stendus karts nuo karto - aišku, prie kiekvieno sustoti nėra labai praktiška, bet jie neretai įdomūs, ir tinka labiau įprasminti laisvalaikiui. Su šiukšlėmis nesudėtinga įprasti - jei galiu atsinešti, puikiai galiu išsinešti. Kas link buvimo jautriose vietose - gi, tas takas yra siaura juosta, linija, kuria judama. Savaime tai labai maža įtaka aplinkai.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių