- LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – vasaros vidurys. Dėl to kai kas siūlo ginčytis, bet ar verta? Mes ir taip žinome, kad gamtoje vasara šiemet prasidėjo apie gegužės 22 dieną, todėl vasaros vidurys galėjo būti anksčiau. Arba bus vėliau, nes rugsėjo pirmąją ruduo dar tikrai neprasidės.
Dabar daug svarbiau surasti kiekvienos dienos naujienas. Po lietų ir šilumos jų yra labai daug. Peršasi mintis, kad ši vasara, bent jau liepa, yra panaši į tikrą lietuvišką jos pavyzdį – su lietumis, griaustiniu ir žaibais, su kaitra. Iki pat liepos mus kamavo šiluma ir sausra, dabar lietus atgaivino žolę, vėl žaliai aprengė medžius ir, svarbiausia, dovanojo daug naujos gyvybės.
Ši liepa tokia, kokia ir turėtų būti, – drėgnesnė, o visas karštis paliekamas metui po šv. Onos – javapjūtei. Nors žinome, kad diena tapo trumpesnė geru pusvalandžiu, nakčiai tekusios tokios pat tamsos yra dar per mažai keisti oro temperatūrą. Taigi vasara gyvena savo gyvenimą, kuris tikrai nedvelkia ramybe. Čia dar viskas gyva ir judru.
Pats svarbiausias šio meto bruožas – bręstančios sėklos, gimstanti, auganti nauja gyvybė. Tiesa, kas gimė ar išsirito pavasarį, dabar yra savotiški paaugliai – jie auga ilgiau, tapti savarankiškiems jiems prireiks nemažai laiko. Ypač ilgai, gamtos, ne mūsų, supratimu, augantys žvėrių vaikai suaugusiųjų dydį pasiekia per pusę metų ar per metus, o savarankiški tampa dar vėliau.
Nelengvas šis jų virsmas, nes yra pats pavojingiausias. Būtent „paauglystė“ iš žvėrių ir paukščių vaikų pareikalauja didžiausios aukos. Ar važiuodami krašto keliais matėte, kiek yra prie jų žuvusių lapių, mangutų, kiškių? Šiek tiek vėliau bus ir žuvusių stirniukų, šerniukų. Daugelis šių jauniklių gamtoje yra potencialus plėšrūnų maistas.
Žinoma, vasaros rūpesčiuose ir džiaugsmuose šios netektys lyg ir ištirpsta, sumenksta. Mums ir gamtai svarbiau gimimas ir kūryba. Ar girdėjote virvančius vieversius? O švilpaujančius juoduosius strazdus? Giedančias zyles ir devynbalses?
Nemažai paukščių peri antrąją, kiti – jau trečiąją šių metų vadą. Giesmės rodo tam tikrą dauginimosi stadiją, dažniausiai – perėjimą ar ką tik išsiritusių jauniklių augimą. Kai jaunikliai paaugs ir pradės plunksnuotis, tam laiko nebeliks.
Kai kas būsimais jaunikliais rūpinasi tyliai. Štai po laukus laigo kiškiai – vyksta gal jau trečiosios šių metų jų vestuvės. Kas žino – gali būti, kad ne paskutinės. Tačiau pati išraiškingiausia – stirnų ruja, kai žvėrys iš tikro pameta galvas. Visą mėnesį jos šėls, gainiosis, lakstys ratais. Mes žinosime – kitos vasaros pradžioje pievoje gims gražūs maži stirniukai.
Gamtoje negalime tikėtis tik to, kas miela mūsų akims. Jei taip viską regėsime, gali būti, kad matome, kaip sako, tik vieną reikalo pusę. Juk iš esmės aplinkui kiekviename žingsnyje medžiojama, gaudomas ir renkamas gyvasis maistas. Lydeka ar ešerys tyko mažesnių žuvelių, strazdas iš vejos trauko sliekus, ežys kramsnoja sraiges, lapė tyko kiškio.
Taigi – pabandykite, kad gudrus, tarp jų surasti tokį nereiklų, dobiliukus grukšintį žvėrelį. Arba – drugelį, kuris plazda sau po žiedus.
Drugelis yra visai nekoks pavyzdys. Taip, jis pats lyg ir niekuo kaltas, bet vikšrai graužia augalus su tokiu apetitu, kad iš jų gali likti tik stagarai. Taip jie turi daryti, nes per gana trumpą laiką aktyviai maitindamiesi užauga dešimtis ar šimtus kartų didesni ir sukaupia energijos ilgam poilsio metui ir vystymuisi.
O kuo nuo tų vikšrelių, nuo ešerio, lydekos ar strazdų skiriasi vilkas? Juk jis taip pat medžioja mažesnius ir silpnesnius už save. Jį vadiname plėšriu žvėrimi. Kažkada jam buvo taikytas gamtos sanitaro terminas – atseit jis reguliuoja paliegusių, sergančių, populiacijai nereikalingų individų skaičių.
Jei žiūrėtume iš šalies ir vertintume labai nešališkai, vilkas būtų toks pat, kaip ir tavo paminėti gyvūnai. Tačiau vilkas dažnai pjauna MŪSŲ gyvulius, ši žala MUMS labai skaudi. Žinoma, net ir tai, kad vilko grobiu tampa stambesni girios žvėrys, mums yra skaudu. Tačiau tai dažniau – emocijos, ne tikroji reikalo esmė.
Po vasaros vidurio mes jau daug kuo nesistebime, nors gamtoje taip elgtis nederėtų. Čia visada gausu naujienų...
Šios vasaros pradžioje visi laukėme žydinčių liepų ir didžiojo medunešio. Deja, jam pasibaigus didelių bitininkų emocijų ir laimės šūksnių nesigirdi. Ar liepos žydėjo per menkai, ar žieduose nektaro pritrūko? O gal bitutės kažką darė ne taip?
Bitės medų neša sau – tokia jų prigimtis. Tai mes, žmonės, bitutes pavertėme naminėmis, išmokėme dirbti mums. Ne paslaptis – pabėgęs bičių spiečius dažnai įsikuria medžio drevėje, plyšyje, inkile ir lyg praranda ryšį su žmogumi. Deja, tokia laisvė bitėms nieko gero nežada – laikinose priebėgose jos negali išgyventi per žiemą ir sušąla. Drevėse išgyvendavo tik vietinės pilkosios bitės, kurių jau nebelikę. Visos kitos – mūsų išsivežtos iš pietinių regionų, yra neatsparios šalčiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...