- Gabija Narušytė, Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Natūralioje gamtoje augalai, kuriais minta kenkėjai, nėra išplitę taip masiškai, todėl, pamatę skanias, sultingas daržoves, jie atsiranda mūsų daržuose. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis. Jo teigimu, mažų sklypelių savininkams geriausia su kenkėjais kovoti ne chemikalais, o pasikviesti daržo draugų.
– Kodėl kenkėjai masiškai puola mūsų daržus?
– Galima sakyti, kad mes patys jiems paruošiame skanų pietų stalą. Kenkėjai yra gamtos dalis. Natūralioje gamtoje augalai, kuriais kenkėjai minta, nėra išplitę taip masiškai, kaip kad mes pasodiname lysvėse. Todėl, pamatę skanias, sultingas, traškias daržoves, kenkėjai atsiranda mūsų daržuose.
Reikėtų skirti kenkėjus nuo ligų, kurias sukelia grybeliai ar virusai, ir piktžolių, nes žmonės kartais bendru vardu pavadina. Kenkėjai yra gyvūnai, priklausantys įvairioms grupėms. Yra labai smulkių, neįžiūrimų plika akimi, pavyzdžiui, voratinklinės erkutės matomos tik iš veiklos požymių – į voratinklį panašių tinklelių. Yra gerokai stambesnių, pavyzdžiui, kurkliai, žiogo giminaičiai, ypač pavojingi braškėms, nes nugraužia šaknis ir augalas nuvysta.
– Kaip apsisaugoti nuo kenkėjų?
– Klausimas labai sunkus, nes jei būtų paprasta apsisaugoti nuo kenkėjų, tai būtų padaryta. Bet turbūt mums, daržininkams, sodininkams, lemta savo sklypeliuose visada turėti kenkėjų. Ten, kur daržovės auginamos didžiuliuose plotuose, verslininkai naudoja sunkiąją artileriją – chemines medžiagas, jos ten turbūt neišvengiamos. Mažuose sklypeliuose galima pabandyti paprastesnes priemones, ne chemikalus, pavyzdžiui, privilioti daržo draugus.
– Kas yra daržo draugai?
– Daržo draugų sąrašas labai ilgas. Tai gali būti tiek augalai, tiek gyvūnai. Insekticidiniai augalai atbaido kenkėjus. Pavyzdžiui, skaistenis, senas gėlių darželių augalas, – stiprus insekticidas. Galima auginti ir prieskonius, tarkim, citrinžoles, nasturtas. Nasturtos kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, amarus, lyg ir pasiima sau. Kenkėjus atbaido medetkos, serenčiai.
„Daržovės dvynius“ galima sodinti kartu. Pavyzdžiui, manoma, kad svogūnų kvapas atbaido kai kuriuos kopūstų kenkėjus.
Daržuose galėtų gyventi visas būrys gyvūnų: įvairūs paukščiai, šikšnosparniai, rupūžės, ežiai, boružės, vapsvos, vyčiai, auksaakės, vabalai žygiai, žiedmusės, žiedblakės, šimtakojai. Galima labai ilgai tęsti.
Naudingų vabzdžių prisivilioti nesunku – yra tokie vabzdžių nameliai. Galima internete pažiūrėti, kaip juos įrengti. Galima atsinešti vieną kitą rupūžę į daržą ir pastatyti jai priedangą, kad ji įsikurtų. Paukščiams galima įsikelti inkilėlį arba įrengti girdyklą. Paukščiai atskris vieną kitą karštą dieną atsigerti vandens ir darže vieną kitą kenkėją sules.
– Ko gero, atsiranda ir naujų kenkėjų rūšių? Kaip nuo jų saugotis?
– Pamačius reikia naikinti, o naikinimas prasideda nuo pažinimo. Kartais viena kenkėjo stadija kenkia (tarkim, lervos), o kita (suaugęs kenkėjas) ne, bet suaugęs kenkėjas dauginasi, deda kiaušinėlius. Yra tam tikros agrotechninės priemonės: gilus arimas, kompostavimas, pažeistų augalų sunaikinimas nuimant derlių, netgi deginimas.
Sertifikuotos sėklos paprastai būna švarios, bet kenkėjai gali atkeliauti kitais būdais. Pavyzdžiui, vaisiai į prekybos centrus patenka iš tolimiausių šalių. Taip gali atkeliauti ir kenkėjai.
– Koks naujas kenkėjas ypač pavojingas?
– Iš Ispanijos į Lietuvą atkeliavo šliužas – luzitaninis arionas. Dabar labai bijoma jo invazijos. Šliužų daržininkai labai nemėgsta, nes jie nuėda daržoves, o luzitaninis šliužas ypač pavojingas. Jis yra stambus, apie 8 cm dydžio, rusvas.
Pamačius luzitaninį šliužą, reikėtų pranešti gamtininkams, yra netgi specialus Aplinkos ministerijos elektroninis paštas. Kol kas pagrindinis kovos būdas yra mechaninis, bet šis kenkėjas gali labai greitai išplisti mūsų daržuose ir už įprastus šliužus padaryti daug daugiau žalos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...