- Selemonas Paltanavičius, LRT radijas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuo ir kaip pasikeitė gamta po Velykų, artėjant prie kalendorinio pavasario vidurio? Ar jame visada galima įžvelgti pačiai gamtai ir mums svarbius dalykus? Kiekviena gamtos diena, ką ten diena – kiekviena akimirka, yra nepakartojama ir svarbi, jos prasmė – kurti tai, ko reikia gamtos gyvavimui. Kažkur prie gamtos esame prisišlieję ir mes, todėl visa tai paliečia ir paveikia.
Jei ko nors nematome ar nesugebame pajausti, tai vis tiek veikia. Štai ir dabar – gūžčiojame pečiais ir nesuprantame, kodėl balandžio pradžioje mums neplieskia saulė ir netrykšta šiluma. Kada ji ateis? Kada praplėš pumpurus ir išskleis žiedus? Kada mums sugrąžins paukščius?
Giriose jau skardena paukščių giesmės. Ypač smagu klausytis strazdų giesmininkų, tylaus liepsnelių suokimo, kikilių, tačiau daugiabalsio paukščių choro dar negirdime. Ornitologai ne mažiau už visus stebisi kažkokia jėga, sulaikančia paukščius ir jų neleidžiančia pas mus.
Patys regimiausi – gandrai, kurių baltavimo lizduose ir pabaliuose pasigendame. Maisto gandrams yra, orai tinkami, nes jie gali parskristi esant net visai žiemiškai aplinkai. Kol kas juos matome tik kai kuriuose lizduose. Nereikėtų daryti jokių išvadų – gandrai tikrai sugrįš, o vos parlėkę skubinsis tvarkyti savo namus, dėti kiaušinius ir perėti. Toks paukščių delsimas mums perša mintį – dar galime suspėti apgenėti prie jų lizdų esančias šakas, sutvarkyti, o gal net iškelti lizdus.
Keletą paskutinių metų Lietuvoje perėjo apie 20 tūkstančių gandrų porų. Lizdų yra šiek tiek daugiau. Labai svarbi tendencija – maždaug pusė gandrų porų peri lizduose ant elektros stulpų. Dar apie 10 proc. – žmonių pastatytuose ar energetikų paukščiams paliktuose stulpuose. Tik 20 proc. gandrų porų namus turi medžiuose, dar pusė to – ant stogų.
Lietuvoje tradicinės gandrų perimvietės visada buvo medžiuose ir ant pastatų stogų. Atrodo, ne tik mes, bet ir paukščiai turės prisiminti šią tradiciją, nes, tobulinant elektros perdavimo sistemas, elektros linijos bus perkeliamos po žeme, į kabelius. Žinoma, ant stulpų esantys lizdai išliks, tačiau jau dabar reikėtų padėti gandrams sugrįžti prie namų esančių medžiuose.
Taigi, jei dar nespėjome iškelti gandralizdžio, tą galime padaryti šiandien ar šį savaitgalį. Lizdą kelkime būtinai medžiuose ir galvokime, kad jis paukščiams turės „tarnauti“ labai ilgai.
O pavasaris... Jis čia, pas mus. Jei norime jį matyti ir jausti, turime keliauti į gamtą, į laukus. Ir pamatysime, kad jis tikrai nesnaudžia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...