G. Kuprevičius: trūkinėjantis ryšis su gamta žmogui pavojingesnis nei ES problemos

Artėjant Velykoms, vienai iš lietuviams svarbiausių švenčių, kompozitorius Giedrius Kuprevičius surengs viešą paskaitą „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas“. Balandžio 2 d., ketvirtadienį, 18 val. KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13) vyksiantis susitikimas su akademine bendruomene ir visuomene – penktasis šešių paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ renginys. Jis bus transliuojamas tiesiogiai ktu.edu.

Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro, profesoriaus emerito G. Kuprevičiaus įsitikinimu, paukščių pasaulis nėra vien tik ausiai malonus čiulbesys, kirminų rinkimas ir spalvingos plunksnos, pagyvinančios padangę. Paukščių elgesys, gyvensena ir giesmės yra svarbūs gamtos reiškiniai, kuriais reikia domėtis.

Kovo 27 d. žymiam Lietuvos kompozitoriui G. Kuprevičiui Auksinių scenos kryžių apdovanojimuose buvo įteikta 2014 metų Padėkos premija už muzikinės kūrybos teatrui visumą ir žanrinę įvairovę.

– Viešų paskaitų ciklui „Menas ir technologijos“ einant į pabaigą, ką esate numatęs klausytojams priešpaskutinėje paskaitoje „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas"? – paklausėme G. Kuprevičiaus.

– Ruošdamasis paskaitai prisiminiau naktines lakštingalų giesmes mūsų sode ir pagalvojau, kad jose tikriausiai slypi daugybė mums nežinomų „žinučių“. Jei jos transliuojamos, vadinasi, yra ir klausytojai. Tad ir pagalvojau, kad reikėtų kiek daugiau šiais slėpiniais pasidomėti.

Tiesa, tai jau būta anksčiau – žinojau, kad paukščių giesmėmis giliai domėjosi prancūzų kompozitorius Olivieras Messiaenas (1908-1992). Apie jį ir jo ornitologinę kūrybą paskaitoje pasakosiu plačiau.

–  Ar lietuviams paukščiai, jų elgesys, veisimas, migracija yra gerai pažįstami?

– Taip, ši tema lietuviams artima, ypač tiems, kurie dar neprarado ryšio su proamžiais, pagonybe ir kitais, dabar jau gal ir neaktualiais dalykais. Tačiau, esu įsitikinęs, kad turtinga baltų kultūros istorija dar ir dabar netiesiogiai valdo mūsų gerąsias jėgas ir idėjas. Trūkinėjantis ryšis su gamta žmogui pavojingesnis nei Europos Sąjungos problemos, kurios dažnai irgi yra tų nuplyšusių saitų pasekmė.

–  Kuo jums asmeniškai yra įdomus paukščių pasaulis?

– Sunku ir pasakyti vienu sakiniu, nes paukštyno esatis mūsų danguje yra daugiau nei vien kirminų rinkimas ar malonus čiulbėjimas pavasarį. Kaltindami paukščius „gripo“ pavojais ar grūdams daromu nuostoliu, mes visiškai ignoruojame tūkstančius pozityvių dalykų, be kurių mūsų egzistavimui iškiltų rimti pavojai.

Paukščiai, beje, Leonardui da Vinčiui sužadino daugybę originalių idėjų technikos ir meno erdvėse. Ką jau bekalbėti apie visokius atradimus, kuriuos stebėdami paukščius ir jų gyvenseną padarė šimtai mokslininkų. Ir ne tik. Prisiminkime paukščius lesinusį Šventą Pranciškų, kuris įamžintas daugybėje puikių freskų ir paveikslų. Šiam apaštaliniam ornitologui net skirta opera, apie kurią taip pat pasakosiu paskaitoje.

–  Ką Jums, kaip kompozitoriui ir dėstytojui, reiškia gamta?

–  Gamta yra ne tik visų mūsų namai, bet ir viešbutis, kurį kai kada vertiname dar labiau, nes jo dėka esame kitur, kitokie ir kitaip viską priimantys. Gamta yra ir visų mūsų pradžia bei pabaiga, todėl jos stebėjimas yra ne tik orų prognozės, bet ir filosofija. Jos dabar mažiausiai belikę...

–  Ar pats domitės ornitologija, o galbūt net ir turėjote minčių tapti gamtininku ar kvalifikuotu ornitologu?

– Ne, specialiai šia sritimi nesidomėjau, tačiau ruošiantis vieno kūrinio realizavimui teko daug domėtis ir gilintis į paukščių gyvenimą, giesmes. Labai padėjo naujos technologijos. Paskaitoje tuos ieškojimus, o gal ir atradimus pademonstruosiu.

– Kokie Velykų papročiai geriausiai atskleidžia šios šventės plotį ir gelmes?

― Žinoma, margučiai, kurie yra paukščio garbinimo simbolis ir tuo pačiu slaptas pripažinimas, kad kiaušinis yra svarbesnis už vištą. Tačiau turime padėkokime ir jai, kad tą margutį sudėjo. Velykos yra tik simbolis, tačiau toks stiprus ir reikalingas, kad joje esanti tiesa ar tikrovė nebetenka jokios reikšmės.

– Įvairių Velykų tradicijų turi ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Graikijoje šios dienos rytą pro namų langus mėtomi moliniai indai, Prancūzijoje ‒ be vištos ir kiaušinio, velykiniais simboliais laikomi ir varpai bei žuvis. Kuo išsiskiria Velykų šventimas Lietuvoje?

– Tuo, kad mes nekartojame prancūzų ar graikų, kaip ir jie – mūsų. Tame regiu viltį, kad mūsų Velykos yra itin stiprios būtent savo paukštingumu.

Atvirų paskaitų ciklas su G. Kuprevičiumi vyksta KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje ketvirtadieniais nuo 18 iki 19.30 val. Paskaitų tvarkaraštis:

2015 balandžio 2 d. – Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas;

2015 gegužės 7 d. – Ne tik muzikos instrumentų pjūvis.