Europa neteko pusės drugių, o Lietuva?

Europos aplinkosaugos agentūra (EEA) naujausioje savo ataskaitoje skelbia pastarųjų dviejų dešimtmečių rezultatus, kad nuo 1990 iki 2011 metų Europoje perpus sumažėjo pievų drugių. Nykstančias pievų drugelių tendencijas pastebi ir Lietuvos mokslininkai.

Skaičiai verčia skambinti pavojaus varpais

Analizėje rašoma, kad tai lėmė intensyvėjantis žemės ūkio naudojimas ir negebėjimas tinkamai valdyti pievų ekosistemas. Mokslininkams tokie tyrimų duomenys kelia nerimą, nes pievų drugiai atlieka itin svarbų vaidmenį kitų sausumos vabzdžių, kurie sudaro trečdalį visų pasaulio rūšių, gyvenime. Pievų drugiai laikomi puikiu visos bioįvairovės ir bendros ekosistemos sveikatos indikatoriumi.

Tyrime analizuotos 17 pievų drugių rūšių, iš kurių per pastaruosius du dešimtmečius net 8 populiacijos sumažėjo, dvi išliko nepakitusios ir tik viena – paaugo. 6 rūšių populiacijų tendencijos lieka neaiškios. Analizėje tirtos šios drugių rūšys – dirvinis melsvys (Polyommatus icarus) – jo populiacija ženkliai sumažėjo, aušrelė (Anthocharis cardamines)– jo populiacija mokslininkams pasirodė daugmaž stabili nuo 1990 m., Thymelicus acteon – šio drugio populiacija sukėlė tyrinėjams klausimų, nes vienos tendencijos neužfiksuota.

„Dėl dramatiško pievų drugių rūšių sumažėjimo turėtume skambinti pavojaus varpais. Pastebime, kad Europoje mažėja drugių buveinių. Jeigu ir tokiau stebėsime tokias tendencijas, kai kurios drugių rūšys išnyks negrįžtamai“, – susirūpinimo neslėpė EEA direktorius Hansas Bruyninckx.

Tyrėjai konstatuoja, kad pievose drugių mažėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių – intensyvėja žemės ūkis ir tuo pačiu daugėja apleistų žemės plotų. Drugių populiacijoms taip pat kenkia ūkiuose naudojami pesticidai. Dirbamos žemės plotai taip pat neretai virsta nenaudojamais laukais, nes ūkinininkai atsisako ūkininkavimo dėl socio–ekonominių priežasčių – ūkio produkcija neatneša laukiamų pajamų, ūkininkai sulaukia vis mažiau paramos iš žemės ūkio fondų ir dėl to ryžtasi atsisakyti sau įprastos veiklos. Pievos užželia krūmynais ir miškais, dėl to pievų drugiai praranda savo buveines.

Lietuvoje nyksta ne tik drugeliai, bet ir pačios pievos

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas Eduardas Budrys portalui patvirtino, kad drugelių mažėja ir Lietuvoje. Tai lemia keletas priežasčių.

„Dalis žemės ūkio naudmenų plotų verčiama miškais. Pievos yra palaikomos atvirai, laisvai ganomų karvių – kitaip jos natūraliai užauga mišku. Šiuo metu daugumoje Lietuvos rajonų laisvai ganomų karvių beveik išvis nebeliko, Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ūkininkai karves irgi laiko kompiuterizuotose fermose. Tai reiškia, kad nebelieka pievų“, – aiškino E. Budrys.

Pašnekovas ateities prognozę irgi brėžia gana niūriai: „Kadangi pievų mažėja ir mažėja intensyviai per paskutinius dešimt metų, natūralu, kad neliks drugelių – neliks bet kokių pievų paukščių, vabzdžių, bičių, visų su pievomis susijusių laukinių gyvūnų ir augalų. Jų visų populiacijos Lietuvoje mažėja“.

Vakarų Europoje šis klausimas sprendžiamas bandant atkurti pusiau laukines karves – joms reikėtų labai mažai priežiūros. Tai daroma ir Lietuvoje. Ekologiniais tikslais importuojamos tam tikros karvių, arklių veislės, kad jos palaikytų laukines pievas.

„Ganydamiesi gyvuliai nuėda atželiančius medžius, nes žolės su medžiais konkuruoja tuo, kad nuėstos greičiau atauga. Ten, kur vyksta ganymasis, jis stabdo natūralų miško atsinaujinimą“, – sakė ekologas.

Kita išeitis, norint išlaikyti kuo daugiau natūralių pievų, laikyti stumbrus. Tiesa, problema su šiais gyvūnais yra tokia, kad į juos žiūrima nepatikliai: „Kad pas mus šalta žiema ir negalima kokosų auginti, visi supranta, kad negalima žirnių pasėti ar kukurūzų ten, kur gyvena stumbrai, ūkininkai specialiai pasėja tam, kad gautų kompensaciją. Jeigu pas mus aplinkosaugos politika keistųsi į tokią, kaip yra Švedijoje, kad ūkininkams būtų mokama ne kompensacija už žalą, bet pastovios išmokos už buvimą tų laukinių gyvulių – vilkų ar stumbrų, jie būtų suinteresuoti tokiu ūkiu užsiiminėti, kuriam, pavyzdžiui, stumbrai nekenkia“, – svarstė E. Budrys.

Trūksta drugelių monitoringą galinčių atlikti specialistų

Lietuvos entomologų draugijos narys,„Butterfly Conservation Europe“ atstovas Lietuvoje Giedrius Švitra apgailestauja, kad Lietuvoje drugelių monitoringas buvo atliktas vos kelis metus ir tik keliuose regionuose, todėl vertinti, kokia yra mūsų šalyje gyvenančių drugelių situacija, sudėtinga.

„Daugelyje Europos valstybių toks monitoringas yra valstybinis ir iš dalies finansuojamas valstybinių institucijų, ten daug žmonių įsijungia. Daug metų Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje toks monitoringas vykdomas ir pagal jų duomenis galima kažkokias tendencijas matyti. Pas mus tokią iniciatyvą aš bandžiau inicijuoti tarp saviškių drugelininkų, bet kai tai palaikoma tik iš entuziazmo, reikalauja labai daug darbo ir laiko. Visa iniciatyva praktiškai užgeso ir monitoringas sustojo“, – Lietuvos situaciją drugelių monitoringo srityje komentavo G. Švitra.

Nors išsamių tyrimų, kiek turime drugelių visos Lietuvos mastu, kaip jų skaičius kinta, nėra daryta, net ir be tyrimų akivaizdu, kad pievinės buveinės nyksta ir tai lemia šiose buveinėse visų gyvenančių mikroorganizmų nykimą.

„Pievos užauginėja ten, kur ūkiškai nebenaudojamos, daugiausiai – upelių, upių slėniuose, kur anksčiau buvo ganomi gyvuliai, šienaujama. Dabar tikriausiai ir pati stebite tokius dalykus, kad žmonės nebenaudoja tokių pievų – išvis kaimuose gyvulių daug nebeliko“, – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, ar Lietuvoje atlikus visuotinį drugelių monitoringą, šis galėtų kažkaip situaciją iš esmės pakeisti, G. Švitra visų pirma pabrėžė, kad monitoringui atlikti vargu, ar turėtume pakankamai specialistų.

„Pas mus gyvoji gamta nepopuliari. Praktiškai ir iš mokyklų kursų rūšių pažinimas išnykti baigia, ir aukštosiose mokyklose mažai kas studijuoja klasikinę biologiją, ekologiją, specialistų nebėra. Tuos žmones, kurie turi entuziazmo, bet ne specialistai irgi paruošti reikia, jie turėtų būti kažkaip motyvuojami. Jeigu monitoringas atsigautų, galbūt po kažkiek metų galėtume matyti tendencijas“, – svarstė G. Švitra.

Pašnekovas viliasi, kad prie drugelių išsaugojimo galėtų prisidėti ES saugomų teritorijų Natura 2000 tinklas, jeigu tik visi šiam tinklui iškelti uždaviniai būtų įgyvendinti.