REKLAMA

Ekologiški produktai dviem trečdaliams tautiečių – tamsus miškas

  • Teksto dydis:
REKLAMA

Nors beveik du trečdaliai - 66 procentai - Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems rūpi naudoti ekologiškus gaminius, didelė dalis iš jų neatpažįsta ženklų, kuriais žymimi ekologiškos gamybos sertifikatą turintys pramonės gaminiai.

Tai atskleidė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. Šiuo tyrimu buvo siekta išsiaiškinti ES ekologiškos gamybos ženklo (EU Ecolabel) žinomumą Lietuvoje.

Jei lietuviai ir žino, kaip atpažinti ekologiško maisto ženklą, tai ant kitų ekologiškų prekių „žydinčios“ ES gėlės reikšmės daugelis nežino.

Tik 27 procentai tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad turi pakankamai informacijos, kaip atpažinti ekologiškus gaminius. 46 nuošimčiai apklaustųjų gaminio ekologiškumą patvirtinančios informacijos ieško ant gaminio pakuotės, kiti gi klausia pardavėjų patarimo ar sprendžia pagal bendrą gaminio išvaizdą.

Žalias objektas ant pakuotės - dar ne ekologiškumo įrodymas

Tyrimą atlikusios visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko teigimu, tiek gaminio išvaizda, tiek ant pakuotės nurodyti ženklai gali būti apgaulingi.

„Vartotojai dažnai bet kokį žalios spalvos elementą ant gaminio pakuotės laiko ekologiškumo įrodymu, tačiau iš tiesų gaminio ekologiškumą parodo tik nacionalinių ar tarptautinių sertifikavimo įstaigų suteikti ir pripažįstami ženklai“, - teigia I. Zokas.

Sumaišties vartotojams prideda ir tai, kad skirtingoms gaminių ar paslaugų kategorijoms žymėti naudojami skirtingi ženklai.

„ES ekologiškumo ženklą, kuris skirtas ekologiškai gaminamiems ne maisto gaminiams žymėti, Lietuvoje atpažįsta vos ketvirtis apklaustųjų – dažniausiai moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys ar ar didžiuosiuose miestuose gyvenantys respondentai, – atskleidžia I. Zokas. - Vis dėlto atsakymai į kitus tyrimo klausimus liudija, kad Lietuvos gyventojai per mažai supranta apie ES ekologiškos atitikties ženklą, painioja su kitais ekologiniais ar net su ekologija nesusijusiais ženklais, nežino, kokių kategorijų gaminiai gali būti juo žymimi.“

Svarbiausios tyrimo išvados:

  • Kad perkamas gaminys atitinka aplinkosaugos reikalavimus, dažniau svarbu moterims, respondentams su aukštuoju išsilavinimu ir didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms (daugiau nei 1500 litų per mėnesį vienam šeimos nariui).
  • Pakankamai informacijos apie tai, kaip patikrinti, ar gaminiai atitinka aplinkosaugos reikalavimus, dažniausiai turėjo vyriausi (56 metų ir vyresni) ir aukštąjį išsilavinimą turintys apklausos dalyviai.
  • Tikrindami, ar gaminys atitinka aplinkosaugos reikalavimus, sudėtį ant pakuotės dažniausiai skaito 46-55 metų apklausos dalyviai ir mažesnių miestų gyventojai. Ekologiškumo ženklų ant pakuotės paprastai ieško moterys ir 35-45 metų respondentai. Vyrai ir 26-45 metų apklausos dalyviai, spręsdami, ar gaminys atitinka aplinkosaugos reikalavimus, dažniau tiesiog pasikliauja nuojauta ar spėja iš bendros patirties.
  • Daugiau gaminio ekologiškumą žyminčių ženklų paprastai atpažįsta moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys, aukštesnes pajamas gaunantys apklausos dalyviai ar didžiųjų miestų gyventojai.
  • Paprašyti iš įvairių ant pakuotės sutinkamų ženklų pavyzdžių išrinkti tuos, kurie naudojami ekologiškiems produktams žymėti, daugiausia klaidų darė mažiausias pajamas gaunantys apklausos dalyviai.

Apklausoje dalyvavo 1003 aštuoniolikos metų ir vyresni Lietuvos gyventojai, ją atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Dar kartą primename populiariausius ir pastebimus Lietuvoje:

1. ES ekologiškos gamybos ženklas – šio ženklo sertifikatą turinčios įmonės suinteresuotos teikti produktus ir paslaugas, kurios būtų mažiau žalingos aplinkai ir Europos vartotojams.

2. EPEAT – sistema padedanti vartotojams lengvai orientuotis ir palyginti elektronikos prietaisus, suteikiant informaciją apie žalą aplinkai ir energijos suvartojimą. Šiuo metu šis logotipas labiausiai orientuotas į kompiuterius, tačiau po truputį plėtojamas, todėl nenuostabu, jei netrukus jį bus galima išvysti ant kitokių buityje naudojamų elektronikos įrenginių.


EPEAT ženklinimą turintys kompiuteriai turi atitikti 23 aplinkos tausojimo ir minimalios taršos reikalavimus.

Registruoti produktai, pagal kriterijų atitikimą reitinguojami į bronzinius, sidabrinius ir auksinius.

Auksinį įvertinimą turintys prietaisai itin tausoja aplinką. Šiuo metu šį ženklą turi 40 pasaulio šalių gamintojai.

3. Fairtrade (sąžininga prekyba) – šia sistema siekiama sumažinti skurdą, sudarant palankesnes sąlygas įmonių kooperacijai.

„Fairtrade“ ne tik suteikia gamintojams tvaresnius ateities planus, bet taip pat leidžia pirkėjams prisidėti prie skurdo nepasiturinčiose pasaulio šalyse mažinimo kasdieninio apsipirkimo metu.

„Fairtrade“ standartus atitinkantys prekybininkai ir gamintojai gali naudoti paveikslėlyje matomą logotipą.

Į sistemą įtraukti socialiniai, aplinkosaugos ir ekonomikos vertinimo kriterijai, taip pat pirkdami produkciją pažymėtą šiuo ženklu jūs prisidėsite prie smulkių ūkių vystymosi skurdžiausiose pasaulio valstybėse.

4. FSC (Forest Stewardship Council) – FSC skatina ekologišką, socialiai naudingą ir ekonomiškai perspektyvų miškų valdymą pasaulyje.

FSC sertifikatas užtikrina produkto ekologiškumą, mažesnę taršą ir jo gamybą nešvaistant gamtos išteklių. FSC vertinimo sistema apima žaliavų gavimą, apdorojimą, transformavimą, gamybą ir platinimą.

5. GOTS – globalus ekologinės tekstilės standartas.

Ši sistema apibendrina visus pasaulinius reikalavimus susijusius su ekologiškumu.

Statusas suteikiamas stebint ir vertinant žaliavų gavybą, apdirbimą, ekologiškai ir socialiai teisingą gamybą.

6. MSC – žuvininkystės standartas. Suteikiant šį statusą atsižvelgiama į 3 pagrindinius veiksnius:

a) žvejyba turi nesukelti grėsmės žuvų populiacijai tęsiant ją neribotą laiką;

b) privalu išlaikyti ekosistemų įvairovę;

c) žvejybos sistemos turi atitikti visus vietinius, nacionalinius ir tarptautinius įstatymus, be to privalo turėti lanksčią sistemą, kuri galėtų reaguoti į besikeičiančią aplinką.

MSC sertifikatas užtikrina, kad žuvys yra sugautos laikantis minėtų nurodymų.

Tai tik nedidelė dalis eko ženklų. Kitą savaitę pristatysime seniausią pasaulyje eko ženklą ir kitas Lietuvos pirkėjams aktualias žymas.



Komentarai 1 Rašyti komentarą

Albonis is Baltimores

Albonis is Baltimores portretas
pasakas apie ekologiunius produktus Lietuvoje galit sekti tik tiems kas uzaugo ant asfalto ir neturi savo seneliu kaime,kad paneigtu mita apie ekologiskus produktus ant lietuvio stalo
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Veterinarai siūlo mažinti šernų populiaciją
    Veterinarai siūlo mažinti šernų populiaciją

    Baltijos valstybių ir Lenkijos veterinarijos tarnybų vadovai nutarė mažinti šernų populiaciją regione, kad būtų pažabotas afrikinio kiaulių maro plitimas. „Bendru sutarimu nuspręsta siūlyti mažinti šernų populiaciją iki vien...

    5
  • Lietuvos zoologijos sode – malonios permainos
    Lietuvos zoologijos sode – malonios permainos

    Vos įėjus į Lietuvos zoologijos sodą Kaune, iš karto matyti atnaujinti gyvūnų voljerai. Karčiuotieji vilkai gyvena jau deramai sutvarkytame aptvare. Restauruotas ir terariumo pastatas: sutvirtintos stogo konstrukcijos, sudėti nauji langai, surem...

    2
  • Kauno regione miškų gaisringumas išlieka ypač pavojingas
    Kauno regione miškų gaisringumas išlieka ypač pavojingas

    Dėl sausų ir šiltų orų Kauno regione miškų gaisringumas ir toliau išlieka penktos klasės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praslinkęs lietus tik nežymiai sumažino gaisringumo rodiklius. ...

  • Dėl avarijos naftotiekyje į aplinką išsiliejo apie 2 tonas gazolino
    Dėl avarijos naftotiekyje į aplinką išsiliejo apie 2 tonas gazolino

    Šįryt įvykus naftotiekio avarijai Pasvalio rajono Namišių seniūnijos Kiemėnų kaime, į aplinką išsiliejo, kaip nustatė į vietą atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai, apie 2 tonas gazolino. Užteršta apie 0,5 ha arimo ir pi...

  • Kuršių nerijoje bus masiškai kertamos kalnapušės
    Kuršių nerijoje bus masiškai kertamos kalnapušės

    Kuršių nerijoje miškininkai per dešimtmetį planuoja iškirsti kalnines pušis maždaug 470 ha teritorijoje. Vietoj jų apie 300 ha plote bus įveistos paprastosios pušys ir beržai, 170 ha – atsodintos kalnapu&sc...

    3
  • Klimato pokyčiai kuria vis ekstremalesnes oro sąlygas
    Klimato pokyčiai kuria vis ekstremalesnes oro sąlygas

    Smarkios liūtys Europoje, gaisrai Kalifornijoje, Šiaurės Afrikos dykumėjimas – ekstremalūs orai, sukelti negrįžtamos klimato kaitos, kurie turi įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui.  Žmonija turi prisitaikyti, tačiau kai kuriose vietov...

  • Druskininkai neatsigina kraujasiurbių mašalų
    Druskininkai neatsigina kraujasiurbių mašalų

    Druskininkų taryba artimiausiame posėdyje ketina priimti kreipimąsi į Vyriausybę, kad kitų metų šalies biudžete būtų numatyta lėšų kraujasiurbių mašalų lervoms naikinti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios&l...

    1
  • Paukščiams gamtos nustatytas grafikas tikrai galios
    Paukščiams gamtos nustatytas grafikas tikrai galios

    Lietuvoje – dar vasara. Kaitra, tekusi rugpjūčiui, mūsų per daug neišvargino. Gali būti, kad apie ją labai greitai kalbėsime būtuoju laiku ir jausime nostalgiją, sakysime – kaip buvo gera. Iš tikro šių metų vasara, j...

  • Į Nemuno salą atklydo kurapka
    Į Nemuno salą atklydo kurapka

    Rytas Nemuno saloje gražus. Tuo mėgaujasi bėgikai, dviratininkai, žmonės vedžioja šunis. Trečiadienio rytą į salą atklydo ir nebūdingas jai lankytojas – kurapka. Lietuvoje šie paukščiai gyvena dirbamuose laukuose, kur ga...

    2
  • Dzūkai nebesidairo į mišką – grybų nebus iki vėlyvo rudens
    Dzūkai nebesidairo į mišką – grybų nebus iki vėlyvo rudens

    Lietuvos miškuose uogų ir grybų sezonas labai liūdnas, teigia Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius. „Jei lietūs gerai pamerks mūsų žemę, galbūt rudeninių grybų ir galima tikėti...

Daugiau straipsnių
REKLAMA