- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais Europos sąjungoje (ES) stebima nerimą kelianti egzotinių augintinių populiarėjimo tendencija: nuo seno prijaukinti gyvūnai augintiniai užleidžia pozicijas laukiniams, prisitaikiusiems gyventi kitose gamtinėse sąlygose. Maža to, ES tampa pirmaujančia pasaulyje tropinių žuvų, roplių, paukščių ir žinduolių importuotoja.
Vis didesnė dalis iš 200 milijonų Europoje esančių gyvūnų augintinių yra egzotinės rūšys, neprisitaikiusios gyventi nelaisvėje. Ši situacija bendrijoje, veikiančioje kaip vieninga rinka, kelia nerimą ir Lietuvoje.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sako, kad net ir legalūs egzotinių augintinių pardavimai gali atnešti tragiškų pasekmių.
„Egzotiniai augintiniai – ar tai būtų žinduoliai, paukščiai, ropliai, žuvys, varliagyviai ar kiti – kurie nėra kilę iš tos vietovės, kurioje yra laikomi, kelia grėsmę biologinei vietinės gamtos įvairovei ir visuomenės sveikatai, ką jau kalbėti apie pačių gyvūnų gerovę”, – primindama apie tai, kad egzotinių augintinių laikymas visomis prasmėmis valstybei kainuoja brangiai, sako B.Kymantaitė.
Sudėtinga užtikrinti gerovę
Pasaulyje kasmet prekyboje pasirodo apie 4 mln. paukščių, 640 tūkst. roplių, 40 tūkst. primatų ir 350 mln. tropinių žuvų. Didžioji jų dalis vis dar sugaunama laukinėje gamtoje – egzotinius augintinius veisti nelaisvėje yra labai sudėtinga.
Duomenų apie Lietuvoje laikomų egzotinių augintinių kilmę nėra, tačiau, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 80 proc. parduodamų roplių yra sugaunami laisvėje, jūrinių žuvų – net 95 procentai.
Tačiau net ir tais atvejais, kai egzotinės rūšys yra veisiamos nelaisvėje, jos išlaiko savo laukinę natūrą, priešingai nei tūkstantmečius šalia žmonių gyvenę šunys, katės ar ūkiniai gyvūnai.
„Egzotinės rūšys nėra prijaukintos – jos prisitaikiusios gyventi tik savo unikalioje aplinkoje, specialioje ekosistemoje, laisvėje. Bandymai juos jaukinti ir laikyti žmogaus namuose sunkiai gali patenkinti tokių gyvūnų poreikius. Tinkamai šiomis rūšimis rūpintis yra labai sudėtinga”, – kalbėjo B. Kymantaitė.
Jos manymu, labai nedaug žmonių gali įsipareigoti atsakingai prižiūrėti egzotinius augintinius visą jų gyvenimo laikotarpį, turint galvoje, kad kai kurios papūgos gyvena po 80 metų, gyvatės ir beždžionės po 30 metų, iguanos – apie 20 metų, o varliagyviams ir ropliams reikalinga sukurti sudėtingas gyvenimo sąlygas, subalansuoti ir palaikyti drėgmės ir temperatūros režimą.
Invazinės rūšys naikina bioįvairovę
Egzotinių gyvūnų populiarumas priklauso ir nuo madų: multiplikacinis filmukas „Vėžliukai nindzės” paskatino vėžlių pardavimus, „Haris Poteris” išpopuliarino pelėdas, po „Žuviuko Nemo” žmonės ėmė norėti tropinių žuvų-klounų.
„Kai viešas rūšių populiarumas nuslūgsta, egzotinių augintinių savininkai supranta, kaip sudėtinga ir brangu jais rūpintis, ir nemaža dalis gyvūnų atsisako. Kai kurie atiduoda juos į įvairias prieglaudas, kiti tiesiog paleidžia į laisvę, o tada jau galime kalbėti apie grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei”, – sako B.Kymantaitė.
Invazinės rūšys yra antra svarbiausia biologinės įvairovės nykimo priežastis po rūšies natūralių buveinių nykimo. Invazinės rūšys paprastai yra agresyvesnės nei vietinės, greitai užima pastarųjų gyvenamus plotus, išstumia arba sunaikina jas pačias.
„Svetimų invazinių rūšių Europoje inventorizavimo agentūra” skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 860 invazinių rūšių. Visoje Europoje jų skaičiuojama daugiau nei 12 tūkstančių. Jų kontrolei ir padarytos žalos atstatymui ES kasmet išleidžia apie 13,5 mlrd. eurų.
Pripažįstama, kad dalis šių rūšių yra egzotinių augintinių prekybos pasekmė.
Egzotiniai gyvūnai, tokie kaip varliagyviai ir ropliai, dažnai neblogai prisitaiko prie naujų sąlygų – išgyventi sugeba. Tačiau tai nereiškia, kad jų gerovė nenukenčia, be to, skaudžios pasekmės vis tiek neišvengiamos: žinoma apie atvejus, kai egzotinių rūšių atnešti grybeliniai susirgimai lėmė drastišką vietinių varliagyvių populiacijos mažėjimą, stiprios invazinės vorų rūšys išstūmė vietines, o Maltos varliagyviai priversti kovoti dėl maisto, kuris tapo ribotas saloje išplitus invazinei rūšiai.
B.Kymantaitė primena, kad skaudžių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – sausio pabaigoje pranešta, kad Lietuvos zoologijos sode įkurdintas krokodilas, kurį asmuo bandė parduoti internete. Paaiškėjusi tikroji gyvūno rūšis nustebino patį krokodilo pardavėją, maniusį, kad jis parduoda driežą.
Egzotinių augintinių laikymą ES šalyse reglamentuoja įstatymai. Vienos šalys narės pasirenka leisti kai kurias rūšis laikyti kaip augintinius, kitos – tarp jų ir Lietuva – pasirenka draudimų būdą ir užtveria kelią tam tikrų rūšių laikymui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...