Daugiausia naudojami gamtos ištekliai – požeminis vanduo ir statybinės medžiagos

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šalyje turime 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Iš jų naudojami 9 rūšių – naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių ir sapropelio – ištekliai.

Iš kietųjų naudingųjų iškasenų daugiausia išgauname žvyro ir smėlio, durpių, dolomito, klinties ir molio. Tai statybinės medžiagos. Jos ir požeminis vanduo – Lietuvoje ir pasaulyje daugiausia naudojami ištekliai.

Mūsų šalyje nustatyti ir retieji žemės elementai – ceris, lantanas (naudojami aukštųjų technologijų pramonei), radioaktyvus elementas toris ir pramoniniai mineralai – apatitai (trąšų gamybai) ir žėručio flogopitas. Šie elementai nėra išgaunami, o jų kiekiui nustatyti reikia atlikti daug papildomų tyrimų.

Vienaip ar kitaip naudingąsias iškasenas naudoja ir nuo jų priklausomas yra kiekvienas žmogus. Pavyzdžiui, kompiuteriui pagaminti reikia aukso, silicio, nikelio, aliuminio, cinko, geležies ir 30 kitų metalų. Kavos puodelis pagamintas iš kvarcinio smėlio ir lauko špato. Dantų pastos sudėtyje yra kalcio karbonato, fosfato, gipso, fluorito ir dolomito.

Mineralai – tai natūraliai susidariusios naudingosios iškasenos, turinčios savitas chemines ir fizines savybes. Jie formavosi geologinių procesų metu visuose Žemės istorijos etapuose ir randami Žemės plutoje. Per pastarąjį šimtmetį mineralų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio namo įrengimui sunaudojama apie 60 tonų naudingųjų iškasenų. Pridėjus ir susijusią infrastruktūrą – bus sunaudota daugiau kaip 400 tonų. Automobilio gamybai reikia daugiau kaip 15 tūkst. komponentų, pagamintų iš įvairių mineralų.

Kasmet visame pasaulyje sunaudojama apie 45 mlrd. tonų gamtinių išteklių. Vidutiniškai kiekvienas asmuo per metus sunaudoja apie 16 tonų visų mineralų rūšių. Iki 10 kartų daugiau gamtinių išteklių sunaudoja turtingosios šalys. Prognozuojama, kad 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks beveik 10 milijardų ir gamtinių išteklių paklausa padidės nuo 45 mlrd. tonų iki 140 mlrd. tonų.

Ši ir kita svarbi informacija, susijusi su naudingosiomis iškasenomis, jų gavyba ir panaudojimu, pateikiama Europos Sąjungos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys), kurios narė yra Lietuvos geologijos tarnyba, šiemet išleistoje knygoje „Minerals in Your life“.