- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau seniai įtarta, kad šie paukščiai skrisdami miega, skrisdami poruojasi. Dabar pirmą kartą gauta įrodymų, kad juodieji čiurliai veikiausiai taip atlieka abu dalykus, mat 10 mėnesių per metus praleidžia nenutūpdami – tai nepertraukiamo skrydžio pasaulio rekordas gamtoje.
Jų artimiausias varžovas – baltagurklis čiurlys, be sustojimo skraidantis iki šešių mėnesių per metus.
Europoje juodieji čiurliai dviem mėnesiams nutupia perėti kiaušinių ir naktis praleidžia lizduose. Tada traukia į Afriką – kur niekas niekada nėra radęs jų perimviečių – ir po 10 mėnesių grįžta atgal Europon daugintis.
„Dar praėjusio amžiaus šeštame ir septintame dešimtmetyje buvo iškelta hipotezė, kad jie labai daug laiko praleidžia skrisdami“, – sako Andersas Hedenströmas iš Švedijos Lundo universiteto. Dabar jis su kolegomis įrodė tai pritvirtindami septyniems čiurliams lengvus registratorius ir stebėdami jų vietą dvejus metus.
„Trys iš jų žemės nepalietė 10 mėnesių, – pasakojo A. Hedenströmas. – Kiti trumpam buvo nutūpę, kelioms naktims, bet niekad ilgiau nei pusė procento viso migracijos periodo laiko“.
„Tai puikus senos hipotezės apie juoduosius čiurlius patvirtinimas“, – sako Felixas Liechti iš Šveicarijos ornitologijos instituto Sempache, kuris išsiaiškino, kad baltagurkliai čiurliai nenutūpdami gali skristi šešis mėnesius iš eilės. O jie skraido dar ilgiau nei baltagurkliai čiurliai dėl trumpesnio perėjimo laiko.
Čiurliai išgyvena iki 20 metų, ir A. Hedenströmo skaičiavimu, jos per gyvenimą nuskrenda atstumą, prilygstantį kelionei iki Mėnulio ir atgal septynis kartus.
A. Hedenströmas paėmė duomenų registratorius, kai paukščiai grįžo į Europą. Akselerometrai parodė skrydžio trajektorijas ir laiką, kai paukščiai buvo ant žemės. Šviesos jutikliais tyrėjai galėjo išsiaiškinti paukščio geografinę padėtį pagal dienos ilgumą ir saulėtekio bei saulėlydžio laiką.
A. Hedenströmas sako, kad paukščiai praktiškai neišvengiamai turėjo miegoti skrisdami, kaip jau seniai įtarta. „Tariant, kad čiurliams, kaip ir kitiems gyvūnams, miegas būtinas, logiška manyti, kad jie tai turi atlikti skrisdami“, – sako jis.
Viena galimybė tai atlikti yra kaip delfinams ir fregatoms, kurie gali „miegoti“, trumpam išjungdami pusę smegenų, ar kartais visas, tarkime, kai kyla aukštyn ar leidžiasi žemyn termikais. „Gali būti, kad jie susiranda termiką ir sukasi ratais“, – sako jis.
A. Hedenströmo komanda taip pat išsiaiškino, kad čiurliai kasdien, saulei tekant ir leidžiantis, atlieka du didelius pakilimus į 2–3 kilometrų aukštį. „Spėju, būtent tada jie miega, – sako mokslininkas – Jie gali numigti, sklęsdamos žemyn. Norėčiau tai ištirti, tik tada reikėtų implantais išmatuoti jų smegenų aktyvumą“.
Tačiau ne visus miego teorija įtikina. „Sklendžiant žemyn, netgi glotniai, po metrą per sekundę, per 5 minutes būtų nusileidžiama 300 metrų, tad miegui nebūtų daug laiko,“ dvejoja F. Liechti.
Jerry Siegelis iš Kalifornijos universiteto Los Andžele nėra įsitikinęs, kad visiems gyvūnams būtinas reguliarus miegas.
„Neseniai išsiaiškinome, kad delfinai ir orkos po gimimo gali išbūti be miego keturis mėnesius, o jų motinos nedemonstruoja jokių miego požymių, – sako jis, pridurdamas, kad nėra įrodymų, kad po to jos būtų mieguistos. – Šis darbas tik parodo, kad skirtingų rūšių miegas smarkiai skiriasi, ir jis nėra privalomas bet kokiomis sąlygomis“.
Tad, ar čiurlių skrydžio rekordas kada nors bus viršytas? A. Hedenströmas abejoja, ar kokia nors kita rūšis galėtų pasirodyti geriau. Nors kai kurie paukščiai, tokie kaip albatrosai ir poliarinės žuvėdros, migruoja labai toli, tačiau jie dažnai nutūpia ant vandens ar žemės maitintis ir ilsėtis.
Bet tarp juodųjų čiurlių tikrieji rekordininkai gali būti jaunikliai, pažymi A. Hedenströmas: „Pirmaisiais metais jaunikliai neperi, tad gali būti, kad jie ore išbūna porą metų“. Bet tai išsiaiškinti gali būti keblu, pabrėžia jis, mat išskridę iš lizdo, jie niekada negrįžta, tad gauti duomenis iš pažymėtų paukščių būtų praktiškai neįmanoma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai7
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...