- Jolita Budrytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavasaris gamtosaugininkams yra intensyviausio darbo metas, nes per nerštą nemažai žvejų nepaiso draudimų ir bando gaudyti žuvis neteisėtais būdais. Nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos išaiškinama daugiausia pažeidimų, gamtos saugotojai dažniausiai dirba naktimis ir savaitgaliais.
Sužalotos žuvys gaišta
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Vitalis Marozas pasakojo, kad didžiausia dalis gamtosaugininkų pričiuptų žvejybos taisyklių pažeidėjų būna neįsigiję žvejo mėgėjo bilieto arba kortelės. Kontrolė, ar žvejai atlikę šią prievolę, atima daugiausia gamtosaugininkų laiko. Dažniausiai įkliuvusieji teisinasi tiesiog pamiršę įsigyti bilietą, kiti viliasi, kad liks nepastebėti. Per metus tokių užuomaršų nutveriama keli šimtai.
Kur kas šiurkštesni pažeidimai yra žvejyba tinklais bei kitomis neleistinomis priemonėmis ir būdais. Draudžiami žvejybos įrankiai yra visų rūšių ir dydžių tinklai, neleistinos žuvų gaudyklės, žeberklai, kabliavimo įnagiai, kai didžiulį trišakį kablį bandoma vilkti ir pakirsti žuvis už šono.
„Kabliavimo būdu gaudoma, kai daug žuvų susiburia į vieną vietą, dažniausiai neršto metu. Tokiais trišakiais sužalojama labai daug žuvų, kabliai jas užkabina už įvairių kūno vietų, o sužeistos jos dažniausiai žūva. Taip dažniausiai gaudomi karšiai, sterkai, Todėl žvejyba kabliuojant laikoma šiurkščiu žvejybos būdu, gaila, bet būtent taip elgiasi nemažai žvejų“, – paaiškino V.Marozas.
Būtent tokių pažeidimų yra apie 15 proc., palyginti su visais, išaiškinamais gamtosaugininkų. Inspektoriai žino brakonierių mėgstamiausias vietas.
Užkietėjęs brakonierius nesiliauja
Prieš kelerius metus rudeninio šlakių neršto metu pareigūnai vieną brakonierių per porą mėnesių pagavo keturis kartus. Vieną kartą jis buvo prisigaudęs šlakių ir lašišų, tad pareigūnai apskaičiavo, kad šis vyras gamtai padarė 12 tūkst. eurų žalą.
Šis brakonierius yra vienas piktybiškiausių Klaipėdos regione. Tik tada, kai už kriminalinius nusikaltimus nuteistas pusmečio laisvės atėmimo bausme vyras buvo pasiųstas už grotų, gamtosaugininkai gavo atokvėpio.
O neseniai brakonierius vėl įkliuvo Ketvergių karjero tvenkinyje žvejodamas tinklais. Darbo neturinčiam vyrui neteisėta žvejyba yra pragyvenimo šaltinis. Šis žmogus renkasi vis kitus vandens telkinius ir veikia vienas, todėl jį susekti nelengva.
Griežtesni įstatymai pakeitė padėtį
„Stebėdami kelerių pastarųjų metų tendencijas džiaugiamės, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonių ryžtasi pažeisti žvejybos taisykles. Manau, kad prieš penkerius metus dešimteriopai padidintas gamtai padarytos žalos vertinimas turėjo didžiulę įtaką brakonierių elgesiui. Iki tol jie nebijodavo rizikuoti, nes nedidelė suma už gamtai padarytą žalą jų nebaugino. Tada neretas išdrįsdavo žuvis gaudyti tinklais. Tačiau, kai prieš ketverius metus visa Lietuva išgirdo, kad Kretingos rajone pričiupti brakonieriai turės atlyginti 60 tūkst. litų įvertintą gamtai padarytą žalą, šiurkščių pažeidimų skaičius labai greitai pradėjo mažėti. Netrukus jų sumažėjo perpus“, – tikino V.Marozas.
Gamtosaugininkai vis dažniau sulaukia žmonių pranešimų apie brakonierių veiklą. Į tokius skambučius pranešimų priėmimo centro budėtojai reaguoja ir savaitgaliais, ir naktimis.
Su gamtosauga nesusiję žmonės nebijo skambinti ir domėtis, ar pastebėta kitų asmenų veikla teisėta. Dažniausiai jie įspėja pažeidėjus, kad praneš apie jų vykdomą piktadarybę prieš gamtą, ir tik jeigu brakonieriai nesiliauja, praneša aplinkos apsaugos inspektoriams.
Kniaupo įlankoje ir Krokų lankoje žvejoti draudžiama visus metus. Ten veisiasi ir visus metus gyvena labai daug žuvų, todėl šios vietos bene labiausiai vilioja brakonierius. Kai žalos gamtai įvertinimas pastebimai padidėjo, juos beveik pavyko atpratinti nuo noro pagauti grobį.
Kuršių mariose dažniau įkliūva žvejai, susigundę nepaleisti mažesnių nei leidžiama žvejoti žuvų.
Ginklai – tik pagąsdinimui
Prieš 15 ar 20 metų gamtos inspektoriai į reidus važiuodavo apsiginklavę automatais. Nors brakonieriai ne visada pagaudavo labai daug žuvų, bet elgdavosi itin įžūliai ir net pavojingai. Tokie laikai jau sena praeitis.
Dabar inspektoriai taip pat turi tarnybinius ginklus, tačiau kontroliuodami žvejus jų nenaudoja.
Kai žvejyba elektros žūklės aparatais tapo kriminaliniu nusikaltimu, brakonierių su tokiais aparatais nutveriama vos vienas kitas per kelerius metus.
Kuršių mariose pastaruoju metu gerokai sumažėjo ir brakonierių paliekamų tinklų. Prieš aštuonerius metus inspektoriai per metus ištraukdavo iš marių iki 20 kilometrų tinklų, dabar jų randama tik apie poros kilometrų ilgio.
Ne vienas žvejys džiaugiasi, kad aktyviai dirbantys gamtosaugininkai suteikia vilčių, jog žuvų vandens telkiniuose daugės.
Statistika
Klaipėdos regione inspektoriai patikrino
2017 m. – per 7 tūkst. žvejų mėgėjų,
2016 m. – apie 6 tūkst.,
2015 m. – 5,5 tūkst.,
2014 m. – apie 6 tūkst.
2013 m. – 9,5 tūkst.
Žvejo bilieto neturėjo, aplinką šiukšlino ir žvejybos sąlygų nesilaikė
2017 m. – 699 asmenys,
2016 m. – 364 asmenys,
2015 m. – asmuo.
Nustatyti šiurkštūs žvejybos taisyklių pažeidimo atvejai
2017 m. – 111,
2016 m. – 186,
2015 m. – 161.
Apskaičiuota žala žuvų ištekliams
2017 m. – 29 tūkst. eurų,
2016 m. – 48 tūkst. eurų,
2015 m. – 55 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama5
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...