- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Staiga atėjusi ir jau įsibėgėti spėjusi vasara Lietuvoje kviečia darbuotis soduose ir daržuose. Pasirodęs karštis ir sausra, deja, nėra vienintelė problema su kuria šį sezoną teks susidurti sodininkams ir daržininkams. Rūpesčių kelia ir galinga kenkėjų armija.
Kaip su ja kovoti ir kokių priemonių imtis, pataria biologas-chemikas Gintvilas Baranauskas.
Pasak eksperto, vienos priemonės apsaugant augalus nuo vabzdžių-kenkėjų, nėra. Jos pasirinkimą lemia kenkėjų atsparumas veikliosioms medžiagoms, ūkininkavimo būdas, paties ūkininko ar smulkaus daržininko-sodininko poreikiai bei ekologiškas mąstymas, rašoma pranešime spaudai.
„Žemės ūkyje naudojama labai daug pesticidų, kurie kenkia gamtai, gyvūnams, žmonėms. Todėl nuolat ieškoma būdų, inovatyvių natūralios kilmės, mažiau kenksmingų produktų bei preparatų veikiančių ne cheminiu, o mechaniniu, fiziniu būdu. Būtent į priemones, kurios veikia mechaniniu principu ir reikia atkreipti dėmesį. Jos efektyviai naikina voratinklines erkes, amarus, skydamarius, baltasparnius, tripsus, blakutes, gumbadares erkes, kurie kenkia vaismedžiams, uogakrūmiams ir uogienojams, daržovėms, dekoratyviniams augalams ir javams“, – dėstė G. Baranauskas.
G. Baranausko teigimu, kenkėjams išnaikinti padės naujai atsiradusi, unikali technologija, kuomet vabzdžiai žūva sava mirtimi.
Saldus gėrimas nesunaikina kenkėjų: juos tik vilioja cukrumi. O stiprios buitinės chemijos veikliosios medžiagos įsiskverbia į augalus, juos apnuodydamos ir sunaikindamas gerąsias, maistingąsias savybes.
„Prieš keletą metų Lietuvos ir užsienio rinkai buvo pristatytas smulkius vabzdžius bei erkes naikinantis preparatas, kurio sudėtyje nėra tradiciniuose augalų apsaugos produktuose naudojamų cheminių medžiagų, todėl vaisius ir daržoves galima valgyti netrukus po purškimo kruopščiai juos nuplovus. Ši priemonė draugiška aplinkai: ji nedaro neigiamos įtakos bitėms, kamanėms bei kitiems naudingiems vabzdžiams. Kenkėjai šalinami ne juos nuodijant, o taikant unikalią technologiją, kai polimerinis tinklas sukausto kenkėjus blokuodamas jų judėjimą. Dėl to vabzdžiai ir erkės nebegali maitintis ir žūva“, – pasakojo ekspertas.
G. Baranausko nuomone, kenkėjų šalinimo priemonės nepakenks augalams jei bus naudojamos pagal tikslius nurodymus. Beje, šių pasirinkimas ne tik nesumažins derliaus, bet jį padidins.
„Dar XX a. šeštame dešimtmetyje visuomenėje kilo nepasitenkinimas dėl vis platesnio ir augančio pesticidų naudojimo. Spaudoje pasirodė ne vienas straipsnis, pateikiantis informaciją apie pesticidų daromą realią ir prognozuojamą žalą gamtai, nekontroliuojamiems gyvūnams bei žmonėms. Tačiau, kaip bebūtų, veiksmingiausia ir efektyviausia visgi išlieka cheminė kontrolė, naudojant sintetinius augalų apsaugos produktus: insekticidus ir akaricidus. Jų naudojimas nėra labai sudėtingas. Kaip ir dauguma kitų priemonių ji skiedžiamas vandeniu ir išpurškiamas ant augalų, užpultų kenkėjų. Šios pradedamos naudoti, kai pirmieji kenkėjai pastebimi ant augalų. Jei būtina, purškimas pakartojamas maždaug po 7 – 10 dienų”, – patarimais dalijosi G. Baranauskas.
Neprofesionalios priemonės – nepadės, įsitikinęs biologas-chemikas. Todėl gaivieji gėrimai, buitinė chemija ar natūralios kilmės pesticidai ne tik nesumažins problemos, bet kenks sveikatai bei derliui.
„Vis dažniau pastebima tendencija augalus purkšti „Coca-cola” ar buitine chemija. Taip sau darote „meškos paslaugą”. Saldus gėrimas nesunaikina kenkėjų: juos tik vilioja cukrumi. O stiprios buitinės chemijos veikliosios medžiagos įsiskverbia į augalus, juos apnuodydamos ir sunaikindamas gerąsias, maistingąsias savybes. Taip apipurkštų produktų vartoti negalima – galite apsinuodyti. Vietoj to, pasidomėkite inovacijomis. Jos yra gausaus derliaus paslaptis”, – teigė kenkėjų kontrolės produktais prekiaujančios įmonės „Credo“ ekspertas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama8
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...