- Selemonas Paltanavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – vasara. Paskutinių dienų karštis tuo tiesiog neleidžia abejoti. Pagaliau sulaukėme meto, kuris turėtų ištrinti mūsų prisiminimus apie vėsią vasarą. Liepos karštis – sausas, neatlėgstantis naktį, tad galima suprasti, kodėl taip gražiai bręsta ir noksta javai, soduose šakas svarina obuoliai.
Lietuvoje – vasara. Paskutinių dienų karštis tuo tiesiog neleidžia abejoti. Pagaliau sulaukėme meto, kuris turėtų ištrinti mūsų prisiminimus apie vėsią vasarą. Liepos karštis – sausas, neatlėgstantis naktį, tad galima suprasti, kodėl taip gražiai bręsta ir noksta javai, soduose šakas svarina obuoliai.
Liepos pabaiga retai būna lietinga. Sakytum, gamta pati viską sudėlioja taip, kad geriau būtų ne tik žmogui, bet ir kiekvienam gamtos vaikui. Kol kas niekas nesako, kad karštis pabodo, kad jo per daug. Anksti sakyti, kokia bus likusi vasara, tačiau tikėtina, kad karščiai užtruks ilgai. Mes to nusipelnėme (bent patys taip galvojame).
Iš tikrųjų karščio reikia poilsiaujant ir darbus dirbant, bet labiausiai jis reikalingas gamtai. Nors ankstyvosios vasaros žiedai jau nubiro, tačiau šiluma būtina sėkloms brandinti. Jos labai reikia ir dabar žydintiems augalams bei vabzdžiams, laukiantiems jų žiedų. Karštymečiu vabzdžiai labai aktyvūs, tad kiekvienam žiedyne iš karto gali pamatyti bent keletą jų rūšių. Šiuo metu ypač gausu įvairių bitinių vabzdžių – bent 10–15 rūšių kamanių, pavienių bičių. Jos gali būti nepanašios į mūsų laikomas namines bitutes – daug mažesnės, kitų spalvų, tačiau jų misija gamtoje tokia pati: apdulkinti žiedus, užtikrinti augalų derėjimą.
Beje, nors šią vasarą laikome visai neprasta, tačiau augalų, bitinius vabzdžius masinančių nektaru, pertekliaus nėra. Dabar kaip niekada įsitikini, kad prie namų ar šiaip laisvame žemės plote verta pasėti ir turėti raudonėlių, čiobrelių, melisų, juozažolių, facelijų, barkūnų – mums ir bitiniams vabzdžiams naudingų augalų. Vabzdžiai iš jų rinks nektarą, mes prisirinksime, prisidžiovinsime žiedų arbatoms ir prieskoniams.
Vasaros viduryje prasidėjo vėžiavimo sezonas. Vėžių gaudymas visais laikais buvo kaimo vaikų ir senelių užsiėmimas. Dabar tą sau priskiria visi. Lietuvoje nuo seno gyveno vienintelė vėžių rūšis – plačiažnypliai. Prieš 200 metų pradėjo plisti mažiau ūkiškai vertingi siauražnypliai vėžiai. Jie ir buvo vėžiavimo objektas. Beje, kažkada vėžiai iš Lietuvos netgi buvo eksportuojami. Jų sugaudavo nemažai.
Dabar vėžių Lietuvos vandenys pagausėjo, bet ne vietinių, o iš Šiaurės Amerikos atkeliavusių invazinių rainuotųjų ir žymėtųjų. Šios rūšys labai vislios, jos nustelbia vietinius vėžius, perneša jiems pavojingas ligas. Vėžiauti Lietuvoje galima turint mėgėjo žvejo bilietą, galima naudoti penkis bučiukus ar samtelius. Draudžiama sugauti daugiau kaip 50 vietinių rūšių vėžių, draudžiama gaudyti mažesnius kaip 10 centimetrų ilgio vietinius vėžius. Toks ribojimas netaikomas invazinėms rūšims. Besiruošiantiems vėžiauti patariama naudotis principu – gaudyti tik invazinius vėžius. Taip padėsime gamtai, o malonumas bus toks pat.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...