- Agnė Kavaliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau daugiau nei trejus metus Lietuva kovoja su afrikiniu kiaulių maru (AKM). Pirmą kartą kiaulių maras buvo diagnozuotas 2014 m. sausio mėnesį ir, rodos, dar neskuba pasitraukti. Yra skelbiama, kad iš 60 šalies savivaldybių AKM laukinėje arba naminėje faunoje nustatytas 30 savivaldybėse. Be to, šiuo metu (2017 m.) yra užregistruoti 30 naujų AKM židinių kiaulių laikymo vietose ir nauji 1121 ligos atvejai laukinėje faunoje.
AKM gali plisti įvairiais būdais
AKM yra ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ši liga yra visiškai nepavojinga žmogaus sveikatai.
AKM židiniu paskelbtas ūkis taip pat nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai. Žmonės, dirbantys, netoli gyvenantys ar besilankantys tokiuose ūkiuose, turėtų laikytis biologinio saugumo reikalavimų, kad netaptų ligos pernešėjais.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Vilija Grigaliūnienė, komentuodama apie AKM ligos plitimą, teigia, kad AKM netiesioginio kontakto būdu gali būti perduodamas per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, žaliavas ir pan.
Tiesioginio kontakto būdu liga yra perduodama per ekskretus, sekretus, kraują ar spermą. Ligos pernešėju gali būti Ornithodoros rūšies erkės, kurių mūsų gyvenamoje platumoje nėra. Šių erkių organizme AKM gali daugintis, be to, ten virusas gali išsilaikyti nuo kelių mėnesių iki 5 metų.
Efektyvios priemonės prieš AKM
Populiacijos dydžio reguliavimas, biologinio saugumo priemonių taikymas, dezinfekcija – tai priemonės, padedančios sustabdyti AKM plitimą.
Kaip pažymi V. Grigaliūnienė, didžiausia AKM viruso platinimo rizika yra per gyvas kiaules ir gyvus šernus, virusu užkrėstą kiaulieną ir jos produktus, užkrėstas transporto priemones, maisto atliekas, kiaulių išskyras ir išmatas, medžiagas, užkrėstas AKM bei judant šernams, platinantiems AKM. Kad būtų to išvengta, reikia laikytis griežtų biologinio saugumo reikalavimų, ypač kiaulių ūkių savininkams. Kiaulių laikymo vieta, kurioje yra įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimai sumažina galimybę patekti AKM virusui.
V. Grigaliūnienė pamini, kad kova su AKM išlieka vienu pagrindiniu VMVT prioritetų. Nors AKM atvejai šernuose yra nuolat nustatomi, tačiau specialistė sako, kad šiuo metu AKM situacija Lietuvoje yra gana stabili ir nuolat kontroliuojama.
Skaudūs AKM pridaryti nuostoliai
Lemtingą žinią apie AKM virusą 2014 metų liepos mėnesį išgirdo didžiausia Lietuvoje kiaulininkystės įmonė „Idavang“. Buvo nustatyta, kad Ignalinos rajone, Rupinskų padalinyje esančioje „Idavang“ fermoje, užfiksuotas AKM. Net 36 iš 40 mėginėlių buvo infekuoti AKM virusu.
„Mes turėjome sunaikinti beveik 20 tūkst. kiaulių“, – sako „Idavang” generalinis direktorius Saulius Leonavičius, prisimindamas AKM nuostolius Rupinskų padaliniui. Ferma buvo paskelbta AKM židiniu.
Tuo metu buvo paskelbti dar du AKM ligos židiniai, iš, kurių vienas – Latvijoje, pasienyje su Lietuva, o kitas – pietrytinėje šalies dalyje. Rupinskų kompleksas atsidūrė tarp dviejų kiaulių maro židinių.
Dar 2014-ųjų metų pradžioje „Idavang“ ėmėsi sugriežtintų prevencinių apsaugos priemonių. Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus, darbuotojai privalėjo nusiprausti tam skirtose patalpose ir persirengti specialiais rūbais, dezinfekuoti rankas. Vengiant sąlyčio su aplinka, iš administracinio pastato į ūkinį buvo galima patekti tik per specialų koridorių.
Kiaulių transportavimui buvo naudojamos trijų dalių rampos – taip buvo vengiama sąlyčio tarp išorėje esančių vairuotojų ir fermos vidaus darbuotojų. Taip pat į ūkius buvo uždrausta įsinešti bet kokį maistą. Darbuotojai buvo maitinami bendrovės tiekiamu maistu.
2015 metų pradžioje AKM židinys „Idavang“ fermoje buvo likviduotas. Saugodamiesi AKM viruso, „Idavang” dar labiau sustiprino biosaugos priemones, nors ir prieš AKM buvo laikytasi itin griežtų saugos reikalavimų. Taip pat saugos reikalavimai buvo sugriežtinti ir kituose įmonės padaliniuose.
Šiltuoju metų laiku ant ventiliacijos angų buvo dedami nuo vabzdžių saugantys tinkeliai. Iš komplekso kiaules gabenančiam transportui buvo uždrausta įvažiuoti į įmonės teritoriją; kiaulės prie išorinės komplekso tvoros buvo perkraunamos per buferinę rampą.
Kompleksai buvo aptverti dviguba tvora. Taip pat buvo sustiprinta apsauga patenkant į teritoriją – patekti galima tik perėjus specialų konteinerį, kuriame privaloma pasikeisti batus, dezinfekuoti visus į teritoriją patenkančius drabužius ir daiktus. Taip pat buvo įvestos ir kitos papildomos biosaugos priemonės.
2015 metų balandžio mėnesį buvo atvežta kontrolinė 300 kiaulių banda. S.Leonavičius sako, kad šiuo metu ferma jau veikia pilnu pajėgumu, o jai atsitiesti prireikė apie 18 mėnesių. Komplekso tvarkymas ir gyvūnų utilizacija kainavo apie 435 tūkst. eurų.
„Idavang” Lietuvoje valdo 12 kiaulininkystės kompleksų.
Parengta bendradarbiaujant su VMVT.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...