Evoliucijos mitai: mutacijos gali tik sunaikinti informaciją

Biologai atranda tūkstančius pavyzdžių, kaip dėl mutacijų atsiranda nauji požymiai ir netgi naujos rūšys. Teiginio, kad mutacijos gali tik sunaikinti informaciją, nepatvirtina įrodymai ir jis yra logiškai neįmanomas.

Daugelis žmonių paauglystėje natūraliai praranda galimybę virškinti pieną. Tačiau prieš keletą tūkstančių metų, po to, kai buvo prijaukinti galvijai, keletas žmonių grupių Europoje ir Afrikoje nepriklausomai viena nuo kitos, įgijo mutacijas, leidusias jiems virškinti pieną ir suaugus. Genetiniai tyrimai parodė, kad šioms mutacijoms buvo labai stipri atranka, tad jos buvo labai naudingos.

Daugelis biologų tai laikytų informacijos įgijimu: aplinkos pakitimą (karvės pieno prieinamumą) atspindi genetinė mutacija, leidžianti žmonėms tą pokytį išnaudoti (gebėjimas virškinti pieną ir suaugusiems). Kreacionistai laiko tai sutrikimu, gebėjimo išjungti pieną virškinančių fermentų gaminimą po vaikystės, praradimu.

Užuot klimpę į aiškinimąsi, kas yra informacija, žvilgtelėkime į keletą kitų pastarųjų metų biologijos atradimų. Pavyzdžiui, buvo parodyta, kad paprastas geno aktyvumo pasikeitimas gali ascidijų vienos kameros širdį paversti veikiančia dviejų kamerų širdimi. Juk tai laikytina informacijos padaugėjimu?

Genomo pjaustymas

Kai kurios beždžionės turi mutaciją, dėl kurios pakinta baltymas TRIM5 ir prie jo prisikabina kitas, nenaudojamas, baltymas. Taip gaunamas hibridinis baltymas TRIM5-CypA, galintis apsaugoti ląsteles nuo retrovirusų (pvz. ŽIV) infekcijos. Dėl vienos mutacijos atsirado baltymas su nauja ir potencialiai gyvybiškai svarbia funkcija. Naujas baltymas, nauja funkcija, nauja informacija.

Nors toks įvykis atrodo sunkiai tikėtinas, pasirodo, TRIM5-CypA baltymas išsivystė nepriklausomai dviejose atskirose beždžionių grupėse. Tačiau, žiūrint plačiau, vieno geno evoliucija apima daugiau, nei vieną mutaciją. Labiausiai paplitęs naujo geno išsivystymo būdas yra egzistuojančio geno dubliavimasis. Kai yra dvi ar daugiau kopijų, kiekviena jų gali vystytis skirtingomis kryptimis.

Genų ar netgi viso genomo dubliavimasis, pasirodo, yra plačiai paplitęs. Be šiuolaikinių alaus mielių protėvių viso genomo padvigubėjimo, nebūtų vyno nei alaus. Aiškėja, kad visi turime papildomas kai kurių genų kopijas. Šis reiškinys vadinamas kopijų skaičiaus variacija.

Sudėtingesnių kūno sandaros formų evoliucija bent iš dalies yra kilusi dėl pakartotinio Hox genų dubliavimosi, o tai suvaidino pagrindinį vaidmenį embriono vystymesi. Biologai pamažu aiškinasi, kaip viena po kitos kilusios mutacijos pavertė porą protoHox genų paprastuose medūzų ir anemonų protėviuose į 39 Hox genus sudėtingesniuose žinduoliuose.

Naujai nukalti

Ar tikrai gali mutacijos sukelti naujų rūšių atsiradimą?

Taip. Keletas jūrų ausyčių rūšių atsirado dėl mutacijų baltyminiame „rakte“ spermos paviršiuje, kuris prilimpa prie kiaušinėlio paviršiaus „spynos“. Gali pasirodyti neįmanoma, bet paaiškėjo, kad kai kurie kiaušinėliai yra pasirengę priimti pakitusią spermą. Tas pats gali nutikti su vaisinėmis muselėmis, ir tikėtina, su daugeliu kitų grupių. Mielių mutacijos, lėmusios naujų rūšių susidarymą ne tik buvo atpažintos, bet netgi buvo atitaisytos.

Pavyzdžių sąrašas ilgas, bet geriau pamąstykit. Daugumą mutacijų gali atkeisti kitos mutacijos poveikį – DNR bazė gali pasikeisti, pavyzdžiui, iš A į G ir vėl atgal į A. Atvirkščios mutacijos arba „reversijos“ yra paplitusios. Kiekviena mutacijos, dėl kurios informacija prarandama, reversija, logiškai mąstant, reiškia informacijos gavimą. Tad teiginys, kad mutacijos sunaikina informaciją, bet jos negali sukurti, prieštarauja ne tik turimiems įrodymams, bet ir logikai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    2
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    2
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių