- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai paminėtas studentų mainų programos „Erasmus“ dvidešimtpenkmetis. Nuo jos atsiradimo galimybe studijuoti užsienyje pasinaudojo beveik trys milijonai studentų. Ta proga siūlome daugiau pasidomėti apie „Erasmus“.
Programa „Erasmus“ įkurta 1987 m. ir jos tikslas vis dar išliko tas pats – plėsti ES aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, taip pat su EEE valstybėmis (Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Šveicarija), Turkija, skatinti akademinį mobilumą. „Erasmus“ pavadinimas atsirado iš programą apibūdinančio sakinio – „European Region Action Scheme for the Mobility of University Students“ (liet. Europos regiono universitetų studentų veiklos programa) – sudarytas kaip akronimas.
Pirmaisiais tarptautinės programos įgyvendinimo metais dalyvavo 3 244 jauni ir drąsūs studentai – jie vyko mokytis į vieną iš 11 galimų šalių. Šiandien programoje dalyvauja 33 šalys – 27 ES valstybės narės, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija.
Per 25 metus didėjo programoje dalyvaujančių studentų skaičius, siūlomos veiklos kokybė ir įvairovė. Pasinaudoti ES parama ir vykti dėstyti ar mokytis į užsienį gali ir dėstytojai bei kiti aukštųjų mokyklų darbuotojai, pavyzdžiui, universitetų tarptautinių ryšių skyrių darbuotojai, kurių darbas – teikti informaciją potencialiems „Erasmus“ studentams. 2010–2011 mokslo metais programoje „Erasmus“ dalyvavo beveik 40 000 dėstytojų ir kitų darbuotojų.
„Galime pasidžiaugti, kad 25 metus švenčianti programa suteikė galimybę beveik trims milijonams studentų ir akademikų mokytis bei mokyti svetur. Pridėtinė vertė, kurią suteikia mobilumas – itin reikšminga. Įrodyta, kad po šios patirties žmonės ženkliai pakelia savo kalbų bei individualaus prisitaikymo gebėjimus, kurie padeda rasti geresnį darbą. Ne gana to, ši patirtis suteikia daug didesnį suvokimą, ką reiškia būti Europos piliečiu, - apie „Erasmus“ programos privalumus kalbėjo Tarptautinių ryšių koordinatorius Edgaras Gudavičius.
Pasak E. Gudavičiaus, negalima pamiršti, jog šiuo metu stipendijų paklausa gerokai viršija pasiūlą. Europos komisija ragina ženkliai didinti Europos sąjungos paramą aukštojo mokslo mobilumui, todėl viliamasi, kad diskusijose dėl ilgalaikio Europos sąjungos biudžeto, šalys narės parodys pasišventimą investuoti į mokslą, nes tai padėtų Europai įveikti krizę ir toliau kurti tvarią ateitį visiems.
Primename, jog ERASMUS programa apima 27 ES šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Turkiją, Kroatiją ir Šveicariją. Lietuvoje 2009 - 2010 metų laikotarpiu šia mainų programa pasinaudojo 3002 studentai, iš jų 2277 buvo išvykę į svečias šalis studijoms, o likę 725 studentai – praktikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“3
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...