„Energy by Motion“ (EBM) – mitas ar tikrovė?

Vengrijos sostinėje Budapešte įsikūrusios kompanijos „Gamma Managers“ sukurta mašina „Energy by Motion“ (EBM) iš esmės yra elektromagnetinis motoras, kuris, jo kūrėjų teigimu, sukuria daugiau elektros, nei jos reikia pačiam motorui sukti.

Nors pirmosios žinios apie šią technologiją pasirodė dar 2001 metais, realių jos pritaikymų iki šiol taip ir neatsirado, skelbia technologijos.lt.

Teoriškai, „Energy by Motion“ yra atsinaujinantis, švarus ir pigus energijos šaltinis, kuris energiją gauna iš magnetinio srauto. Gamintojas netgi teigia, jog visiškai įmanoma pagaminti komercinę energiją gaminančio motoro versiją; vienintelis dalykas, kurio reikia – tai investicijos. Informacijos apie EBM pateikiama labai nedaug, tad idėjos peršasi dvi: arba viskas yra tik apgaulė, arba technologija yra tokia gera, jog jos kūrėjams neapsimoka atskleisti jų kūrinio veikimo principo. Žinoma tai, jog EBM yra unikalios konstrukcijos besisukanti elektrinė mašina, kurią galima tuo pat metu naudoti elektros ir šiluminei energijai gaminti. Jai pagaminti naudojamos įprastinės šiuolaikinės medžiagos: laminuotas elektrotechninis plienas, varinės apvijos, guoliai, izoliacinės medžiagos, ašies plienas ir kitos, t.y. panašiai kaip ir visiems kitiems dabartiniams komerciniams motorams arba generatoriams. Gamybos technologijos taip pat yra visiškai standartinės. „Ūkiškai“ kalbant, kuo didesnė generatoriaus masė, tuo didesnė juo tiekiama perteklinė energija.

Tačiau panašumas išradėjų teigimu ties čia ir baigiasi. Remiantis jų matavimų duomenimis, suminė pagaminta elektros ir šiluminė energija, motorui sukantis jo paties kuriamame magnetiniame lauke, yra didesnė už suvartojamą energiją. Panašu, kad neįprasta EBM mašinos geometrija „leidžia pagaminti“ energiją iš tų pačių laukų, kurie sukuria sukamąjį mechaninį judėjimą, t.y. išnaudojant magnetinius srautus, sukurtus „įprastų“ nuolatinių magnetų arba elektromagnetų. Šio proceso metu pagaminta elektra ir šiluma gali būti naudojama visose praktinėse srityse, taip pat gaminti vandenilį, gėlinti jūros vandenį ir jį transportuoti dideliais atstumais, maitinti ir šildyti šiltnamius, ir taip toliau. Įdomu ir tai, jog teigiama, kad mechaninę motoro sukimo jėgą galima tiesiogiai  naudoti pačioms įvairiausioms transporto priemonėms varyti.

„Gamma Manager“ teigimu, technologija yra ne branduolinė, ne toksiška, nesukuria triukšmo ar atliekų ir yra 100 procentų draugiška aplinkai ir veikia autonomiškai. EBM tyrimai ir pirmieji projektavimo darbai pradėti 1980 metais Toronto (Kanada), Hjustono (JAV), Londono (Didžioji Britanija) ir Budapešto (Vengrija) laboratorijose. Darbams vadovavo „Gamma Group“ padalinys „Electro ERG Limited“ (EEL), vadovaujant profesoriui L. I. Szabó. Kompanijos svetainėje teigiama, jog jei už generatoriaus gaminamą energiją imti 75–80 proc. mokestį lyginant su daugumos šalių energijos tarifais, esant 65 proc. apkrovai, tai investuoto kapitalo atsipirkimo laikas būtų mažesnis nei 4 metai. Jėgainę būtų galima įrengti „per labai trumpą laiką nuo užsakymo priėmimo“.

Vidutinė EBM jėgainės kaina, atsižvelgiant į jos galią, yra mažiau kaip 2000 dolerių už kilovatą, o naudingo veikimo laikas „siekia 40 metų“. Dar prieš ketverius metus buvo žadama, jog produkto populiarinimo tikslais EEL finansuos nuo 50 iki 55 procentų visų investicijų į EBM produkciją. „Mes be jokių problemų galime pagaminti kelių kilovatų galios EBM jėgaines, kurių naudingumo koeficientas gerokai viršija vienetą, ir visa tai be jokios taršos ar emisijų!“, - teigiama viename gamintojo pareiškime. „Viena šių 10 megavatų galios mašinų šildys 280 namų ir tieks energiją jų oro kondicionavimo sistemoms, be to, gyventojai naudosis pigia energija, kurios kaina neviršys 6 JAV centų už kilovatvalandę“. Tiesa, nei viena tokio tipo komercinės paskirties jėgainė iki šiol dar nebuvo pagaminta.

„Viskas ko reikia, norint startuoti EBM, tai mažas motoras arba variklis, kuris sukurtų sukimo momentą, savo galia atitinkantį maždaug 2,5–5 proc. nominaliosios išėjimo galios, atsižvelgiant į tai, kaip greitai jūs jį norite paleisti. Tam gali tikti net automobilinis starteris. Pradžioje elektrinis variklis įsuka EBM agregatą, kol jis įsisuka iki darbinio greičio. Perteklinė ašies galia į elektrą konvertuojama panaudojant prie tos pačios ašies pritvirtintą sinchroninį generatorių. Nedidelis kiekis elektros grąžinamas į EBM, kad palaikytų jo sukimąsi. Perteklinę energiją galima sunaudoti arba parduoti siekiant pelno. Kitaip tariant, jei mes parduodame 10 MW agregatą, jis jums realiai pagamintų 15 MW. Atsižvelgiant į jo dydį, atgal į EBM motorą būtų paduodama nuo vieno iki dešimties procentų sugeneruojamos energijos. Tai veiktų 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę; viskas ko reikia, tai nepradanginti apvijose sugeneruoto magnetinio srauto“, 2006 m. spalio 11 d. aiškino idėjos sumanytojas L. I. Szabo.

Internete patalpintas ketverių metų senumo video pasakoja lygiai tą pačią istoriją, kaip ir šiandien: tinkamas komerciniam naudojimui, pirmas komercinis prototipas bus pagamintas jau netrukus, jį jau patikrino daugybė mokslininkų ir dar daugiau prisidėjo jį kuriant.

Energetikos asociacijos „New Energy Congress“ narys Sterlingas D. Allanas 2006 m. spalio 17 d. rašė: „Stebėdamas video ir prieš kelias dienas ėmęs interviu iš profesoriaus L. I. Szabo, aš galvojau, jog visa tai sukurta visai neseniai (per kelis paskutiniuosius mėnesius ar savaites). Tuometinė formuluotė akivaizdžiai panaši į dabartinę jų poziciją. Dėl to kiek suglumau, kai video pabaigoje buvo užsiminta, jog planuojama pirmojo komercinio įrenginio užbaigimo data – 2002 m. Dar tada jie teigė tą patį, ką teigia ir dabar, praėjus jau ketveriems metams“. Sprendžiant pagal dabartiniu metu pateikiamą informaciją, niekas nepasikeitė ir 2010 m., praėjus dar ketveriems metams.

„Mano galva, „paruoštas komerciniam naudojimui“ turi tenkinti būtiną sąlygą - kad egzistuoja gamybinis prototipas, kuris kruopščiai išbandytas, siekiant atitikti atšiaurius komercinio naudojimo reikalavimus. Jie net neturi veikiančio prototipo (veikiančio autonomiškai, ir kuris pagamintų tiek energijos, kad ją būtų galima parduoti), nekalbant apie tai, kad nėra išsamiai išbandyto gamybinio prototipo“, - savo atsiliepime rašo S. D. Allanas.

2006 m. spalio 18 d. tos pačios „New Energy Congress“ asociacijos narys Andrewas Michrowskis, kiek sušvelnindamas situaciją, rašė: „Šiam nelogiškumui pagrįsti gali egzistuoti ir racionali priežastis: adekvataus kapitalo nebuvimas. Norint sukonstruoti komercinio masto modelį, reikalinga daug pinigų – lygiai kaip kad daug pinigų reikia, norint sukonstruoti komercinės paskirties užtvanką ar mazutu arba dujomis maitinamą elektrinę. Mes neturėtume iš to šaipytis: pirmoji foto kopijavimo mašina buvo pagaminta pralaukus 11 metų nuo jos sukūrimo. Kažkada panašiai atsitiko su pirmuoju dyzeliniu varikliu, kol pasaulis išvydo pirmąjį 'komercinį' gaminį. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad kompanija į pasaulinę areną papuolė palyginti neseniai, kelių paskutiniųjų savaičių bėgyje. Sprendžiant iš matomos gamyklos ir darbininkų kiekio, jie turėtų būti pasirengę gamybai, tarkime, 2002 metais, bet ar JŪS ją pradėtumėte, neturėdami pakankamai pinigų arba užsakymų? Net NASA arba „Pentagonas“ nieko nekonstruoja be atitinkamo finansavimo“.

2008 m. vasario 12 d. vyriausia „Gamma Manager“ vadybininkė Krisztina Sulyok pareiškė: „Mes iki šiol neturime veikiančio 10 MW galios prototipo, ir ieškome investuotojų pirmajai komercinio dydžio autonominei EBM jėgainei statyti. Mūsų EBM jėgainės konstrukcija gali būti pritaikyta nuo 1,5 MW iki 225 MW galiai tiekti“. 2008 metų balandžio 24 dieną ji papildė šią informaciją: „Mes ieškome investuotojų pirmajam mažiausiai 1,5 MW galios įrenginiui konstruoti“. Kol kas visi kompanijos pranešimai tuo ir užsibaigia. Kiek čia tiesos, ir ar nusimato dar kokių nors šios technologijos perspektyvų, spręsti jums.


Šiame straipsnyje: Energy By Motionebm

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių