Ekologiška architektūra: velėniniai namai - iš žemės ir žolės

Tuomet, kai apie ekologiją dar niekas nieko nebuvo girdėję, islandai visoje saloje jau statė gerai šilumą išlaikančius namus. Žeme pridengti namai nėra jų išradimas. Tokių galime rasti visoje Europoje ir Afrikoje. Šiaurės Europoje jiems prigijo velėninių namų vardas.

Istorija sena kaip patys namai

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad veleninių namų būta dar Geležies amžiuje. Vėliau romėnai juos statė ne tik gyvenimui, bet ir kariniais tikslais – būtent taip atrodydavo šiauriausiose imperijos dalyse statomos tvirtovės ir sienos. Archeologai įsitikinę, kad velėna yra viena seniausių statybinių medžiagų.

Laikui bėgant, Norvegijoje, Airijoje ir Grenlandijoje velėniniai namai liko tik žemiausio sluoksnio atstovams – t.y. tiems, kas nesugebėjo įsigyti ar pasistatyti nieko geresnio. Kiek kitokia situacija susiklostė Islandijoje. Čia ir valstietis, ir klano vadas gyvena tokiame pačiame velėniniame name. Į salą „atnešus“ krikščionybę, velėninė statyba buvo perkelta ir statant bažnyčias, ar kitus visuomeninės paskirties pastatus.

Kad ir kokios būtų formos, velėniniams namas reikia tokių pačių statybinių medžiagų: medinio karkaso ir daug iš žemės atplėštų velėnų sienoms ir stogams. Kartais panaudojami ir akmenys: pamatams arba sienoms stiprinti. Kartais stogai dar būdavo sutvirtinami dailiai iškirstomis ir nulygintomis skalūninių uolų atplaišomis. Iš jų buvo daromos ir grindys. Tokių medžiagų panaudojimą lėmė salos geografinė padėtis: joje daug akmens ir mažai medienos. Mažus geros kokybės medienos miškus valdė tik patys turtingiausi, o pirklių atgabenta iš užjūrio taip pat kainuodavo nepigiai.

Ateitis dar neaiški

Namų dengimas velėna turi daug privalumų. Pirmiausia velėna labai gerai sulaiko šilumą ir apsaugo nuo didelių oro temperatūros svyravimų. Tokias pačias funkcijas atlieka ir žemė. Neretai velėniniai namai „įmontuojami“ į šlaitus. Taip sutaupoma statybinių medžiagų, o sienos iš žemės turi labai geras termoizoliacines savybes. Toks namas, taip pat sutaupo daug energijos, nes jam sušildyti krosnimi reikia mažai kuro. Kai kam gali būti svarbu ir geros garso sulaikymo savybės. Vieninteliai tokios architektūros minusai: pastoviai viduje besikaupianti drėgmė ir mažai cirkuliuojantis oras. Kitavertus, šios problemos gali būti išsprendžiamos moderniais inžineriniais sprendimais (ventiliacinėmis angomis ir pan.).

Šiais laikais islandai jau nebegyvena velėniniuose namuose, bet pastebimas susidomėjimas jais. Išlikę seni namukai gausiai lankomi turistų ir vietinių islandų, šalyje įrengti ir muziejai po atviru dangumi, kuriame galima susipažinti kaip juose buvo gyvenama. Saloje yra kelios įmonės, kurios pastatys norimo dydžio velėninį namą ir, jei pageidaujate, įrengs visus patogumus: elektrą, vandentiekį, kanalizaciją. Kol kas daugiau islandų juos statosi poilsio tikslais, kad turėtų vietą, kur galėtų pernakvoti kalnuose ar pailsėti savaitgaliais.

Šiais laikais išliko tik velėniniai stogai. Norvegijos, Islandijos ir Grenlandijos gyventojai nepamiršo savo protėvių palikimo ir mėgsta savo stogus apauginti žole. Tiesa, dalis tai daro tik dėl akių, bet Skandinaviškame kraštovaizdyje jie neatrodo keistai ar nešiuolaikiškai. Kiti, ant kurių stogų auga storas velėnos sluoksnis, tikina, kad tokia papildoma stogo danga išties padeda išlaikyti šilumą namuose kiek ilgiau.

Šiuo metu taip pat populiarėja ir ekologiškos gyvenvietės. Jei lietuviai mieliau renkasi šiaudinius ar molinius namus, skandinavai pirmenybę teikia velėniniams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių